Kaune B. pradėta dėstyti dar Augštuosiuose Kursuose, o 1922 įsikūrus universitetui, buvo įst. B. katedra su augalų anatomijos ir morfologijos kabinetu, vestu L. Vailionio, ir augalų sistematikos kabinetu, vestu, iš Tartu universiteto Kaunan atsi-kėlusio K. Regelio. 1923 prie universiteto buvo įsteigtas ir B. sodas, kurio vedėju ligi 1941 buvo K. Regelis, o 1942—1953 K. Gry-bauskas-Grybėnas. B. katedros personalas intensyviai tyrinėjo Lietuvos augaliją. Nemuną tyrinėjo prof. P. Matulionio ir L. Vailionio ekspedicija. Kitos ekspedicijos tyrinėjo Sartų ir Metelių ežerų augaliją. Buvo daromi floriniai, augalų geografiniai ir fitosociologiniai tyrinėjimai. K. Regelis tyrinėjo Lietuvos lankų ir miškų tipus, paskelbė 1930 Lietuvos augalų geografijos aprašymą ir tyrinėjo Kuršių kopas. J. Kuprevičius tyrinėjo augštesniuosius augalus, A. Minkevičius samanas ir grybus, C. Me-lamedaitė ir K. Brundza grybus, A. Kisi-nas kopų augaliją, J. Dagys Apasčios upės pievas 1932 ir Apaščios upės viksvynus 1936, A. Snarskis Lietuvos Alchemilla rūšis, žvi-ronaitė Vyžuonų mišką. K. Brundza pradėjo tyrinėti durpynų istoriją dulkelių metodu, o 1937 išspausdino didelę monografiją apie Kamanus. Vaistinius augalus studijavo K. Grybauskas-Grybėnas, eksperimentinius darbus iš fitopatologijos vykdė A. Minkevičius, iš fenologijos V. šataitė ir K. Grybauskas, piliakalnių javų grūdus tyrė šopauskienė.
Antrasis B. tyrinėjimo centras nepriklausomojoje Lietuvoje buvo susikūręs Dotnuvos žemės ūkio Akademijoje, kur prof. V. Vilkaitis ir K. Brundza tyrinėjo grybus ir augalų ligas, J. Rauktys ištyrė skroblo išplitimo sienas ir paskiau paskelbė platų dendrologijos kursą. Ten pat V. Vilkaitis buvo suorganizavęs taikomosios B. kabinetą ir augalų apsaugos stotį. Be to, Dotnuvoje buvo ir specialiosios bei bendrosios žemdirbystės kabinetai su mokomuoju daržu; taip pat ir sodu ir augalų selekcijos kabinetas.
Lietuviškiems augalų vardams nustatyti dirbo tam tikra komisija iš VDU ir Dotnuvos ŽŪA dėstytojų ir 1938 buvo išsp. L. Vailionio ir J. Dagio sudarytas Lietuviškas bo-taniškas žodynas. Lietuvoje tuo laiku lankydavosi ir užsienio botanikai, paskiau kiek paskelbę darbų ir iš Lietuvos B.
B. mokslas Klaipėdos krašte buvo glaudžiai susijęs su Karaliaučiaus universitetu ir su B. tyrinėjimais M. Lietuvoje. 1803 Loeselius išsp. Flora Prussica, 1818 Hagen išsp. Preussens Pflanzen, kur augalų vardus pateikė ir lietuviu kalba. Augalijos tyrinėjimo srity sistematiškai dirbo B. draugija Karaliaučiuje, kurios tyrinėjimų santrauką 1898 paskelbė J. Abromeit darbe Flora in Ost-und Westpreussen, kuriame yra minima ir daugybė Klaipėdos krašto augalų. 1940 H. Stella išsp. Flora von Ostpreussen.
žinių apie Lietuvos augaliją būdavo spausdinama ir Latvijos universiteto B. sodo raštų straipsniuose.
- B. Hryniemiecki Zarys historji botaniki w Polsce 1931; (”) Tentamen florae Lithuaniae 1933; K. Regelis Fontes florae Lithuaniae I—IV 1931—1939; J. Bielinski Univversytet Wilenski I—III 1899-1900.
Botanikos kongresai yra periodiniai botanikų ir botanikos mokslo mėgėjų suvažiavimai, šaukiami tarp įvairių kraštų botanikų tiesiogiam kontaktui palaikyti, įvairioms mokslo problemoms apsvarstyti, kartais ir botanikos ekskursijoms daryti. Pirmasis tarptautinis B. kongresas buvo 1900 Paryžiuje. Įvairiuose kraštuose šaukiami ir krašto botanikų bei atskirų botanikos draugijų suvažiavimai. Kas antri metai būdavo šaukiami ir Fenobaltijos kraštų augalų geografų suvažiavimai: 1929 Estijoj, 1930 Suomijije, 1931 Latvijoje, 1933 Lietuvoje.
Botanikos literatūra yra mokslinė ir populiarioji. Ją daro daugiausia vadovėliai iš įvairių B. mokslo sričių, B. draugijų leidiniai ir žurnalai. Lietuvoje moksliniai straipsniai iš įvairių B. sričių buvo spausdinami VDU matematikos gamtos fakulteto Darbuose, Kosme 1920—1940, žemės Ūkio Akademijos Metraščiuose, Mūsų Giriose, Gamtoje 1936 — 1940, Farmacijos žiniose, Lietuvių Tautoje. A. Jatulis nuo 1931 kurį laiką leido želmeniją.
Bendrą B. literatūros bibliografiją pateikdavo Pritzelio Thesaurus literaturae boatnicae 1872. Daugelyje periodinių leidinių yra referuojama visa naujoji B. literatūra, pvz. nuo 1912 JAV leidžiamuose Bota-nical abstracts, nuo 1873 Vokietijoje Bota-nisches Zentralblatt.
Botanikos muzėjus — muzėjus su objektais iš B. srities. Tokiuose muzėjuose laikomi negyvi augalai arba jų dalys — sėklos, vaisiai, liemenys. B. M. papildo B. sodų kolekcijas. Tokių muzėjų yra visuose kultūringuose kraštuose. Toks yra ir Lietuvoje prie VDU B. sodo. Didesniuose B. M. yra šie skyriai: karpologijos su augalų vaisių sėklų kolekcijomis; sistematikos, kur ob-
Loselius: Flora Prussica iliustracija