jektai yra suskirstyti klasėmis ir šeimomis; dendrologijos su įvairių rūšių medžių pavyzdžiais; taikomosios B. skyrius, kuriame laikomi žmogui naudingi augalai ir iš jų gauteji gaminiai; augalų geografijos skyrius; fitopatologijos skyrius su augalų anomalijomis; biologijos ir morfologijos skyrius su augalų objektais pagal jų formas ir jų pritaikomą įvairioms gamtos sąlygoms.
Botanikos sodai, kur mokslo ir mokymo reikalams auginami įvairių kraštų augalai. B. S. būva valstybiniai, universitetų ir kitų augštųjų bei augštesniųjų mokyklų ir pri-vatieji. Pirmųjų uždavinys yra padėti moksliniams tyrinėjimams iš botanikos srities, padėti savo krašto florą tyrinėti ir, galiausiai, jie yra kaip gyvos augmenijos mu-zėjai, kuriuose randama visų kraštų augalų.
Universiteto ir augštųjų mokyklų B. S. padeda B. mokyti, bet dažnai ir moksliniams tyrinėjimams. VDU B. S. savo darbo programa ir savo didumu priklauso valstybinio ir universiteto B. S. tipui su krūmų kolekcija, alpinetumo skyriumi, šiltnamiais, vandens augalų skyriumi, medelynų Ir daigynų plotu, paskirtu tiktai moksliniams darbams. Būva ir specialių rūšių B. S., pvz. medicinos arba vaistinių augalų B. S., kur auginami tiktai vaistiniai augalai. Priva-tieji B. ‘S. priklauso atskiriems asmenims, B. ir sodininkystės mėgėjams. Garsus privatus B. S. buvo Hortus Boissierianus Šveicarijoje. Viduržemio jūros kraštuose yra garsus B. S. La Mortola Prancūzijos Rivieroje. Privatieji B. S. skiriasi nuo valstybinių ir universitetų B. S. tuo kad juose daugiau kreipiama dėmesio į dekoracinę pusę ir į augalų kolekcijas, bet ne į mokslo tyrinėjimus arba į pedagoginį reikalą.
B. S. kartais turi laboratorijų tyrinėjimams ir savo skyrių augštuose kalnuose.
'Norėdami naujų sėklų gauti, B. S. kasmet spausdina savo augalų sėklų sąrašus, vad. Delectus seminum, siuntinėjamus į kitus B. S. Tuo būdu daromi sėklų mainai. Taigi, B. S. gauna reikalingų jiems sėklų už savo sėklas. Kaikurie B. S. leidžia ir savo vadovus. 1937 K. Meisneris buvo išsp. Vadovą VDU Botanikos Sodui.
Mokslo tyrinėjimai. B. S. daromi įvairios rūšies mokslo tyrinėjimai, pvz. kitų šalių augalų aklimatizacija, tyrinėjimai iš genetinės ir paveldėjimo srities, augalų selekcija ir naujųjų veislių auginimas, bandymai iš fiziologijos ir fitopatologijos (augalų apsauga ir augalų ligos) sričių.
B. S. istorija. Yra šiek tiek išlikusių žinių apie B. S. senovės Babilone, Graikijoje, Romoje. Viduramžiais vienuolynuose augintieji vaistiniai ir dekoraciniai augalai buvo kaip ir vėlesniųjų B. S. užuomazga. XVI a. atsirado B, S. Hamburge, Ferraroje. 1545 buvo įkurtas pirmasis universitetinis B. S. prie Padovos universiteto, 1551 prie Karaliaučiaus ir prie Florencijos universitetų. Vėliau jų atsirado beveik prie visų universitetų.
Lietuvoje pirmą B. S. 1776 Gardine įkūrė J. E. Gilibertas, o paskiau nuvykęs Vilniuje 1781 taip pat įkūrė nedidelį B. S. 1802 'S. Jundila jį perkėlė į naują vietą netoli Vilnelės. Jundila čia pastatė šiltnamius ir nuo 1802 leisdavo sėklų katalogus. Vilniaus universitetą ir medicinos akademiją rusams likvidavus, B. S. greitai apaugo asiūkliais ir išnyko, virtęs vien parku pasivaikščioti.
VDU Kaune įsikūrus, B. S. 1923 įsteigtas Augštosios Fredos ‘dvare, žemės ūkio Aka-
Kauno miesto sodininkystė
Kauno botanikos sodas