ir heliometrą. Išsp. Théorie de la figure de la terre 1749, Traité de navigation 1753.
Boügfuereau Adolphe William (1825 — 1905) prancūzų tapytojas, Picot mokinys. Svarbiausi paveikslai: Cecilijos laidotuvės, Venus ir Amor, Bachanti ir Pantera, Moterys prie Kristaus karsto.
Rouhélier Saint Georges (tikriau Stéphane Georges de B. Lepelletier) (1876—1948) prancūzų rašytojas. Išsp. Les chants de la vie ardente 1902, La carnaval des enfants 1910, Romance de l’homme 1912, Les esclaves 1925, La vie d’une femme.
Bouilihet Louis Hyacinthe (1822—1869) prancūzų poetas. Išsp. Festons et Astragales 1859, Dernières chansons 21881, dramos Hélène Peyron, Dolorès 1862, Fausti-ne 1864.
Bouille Charles (1475 — 1553) prancūzų filosofas ir matematikas, M. Cusanuso šalininkas. Po savo raštais pasirašydavo — Carolus Bovillus. Išsp. Liber de intellectu, de sensu, àrs oppositorûm, de sapiente 1510.
Bouilly Jean Nicolas (1763—1842) prancūzų rašytojas, dalyvavęs Didžiojojoje revoliucijoje, bet nuo 1799 iš politikos pasitraukęs ir atsidėjęs vien literatūrai. Rašė dramas: komišką operą Pierre le Grand (su Grétry muzika) 1790, La mort de Tu-renne 1793, L’abbé de l’Épée 1795, Léono-re 1798 (Beethoven perdirbo i operą Fidelio), Madame -de Sévigne 1809. Jo Mes récapitulations išsp. 1836—1837.
Bouillier Francis (1813—1899) prancūzų filosofas, nuo 1837 filosofijos profesorius, nuo 1875 mokslo akademijos narys. Išsp. Histoire et critique de la révolution cartésienne 1842, La principe vital et de l’âme pensante 1862, Le plaisir et la douleur 1865, La vraie consience 1882, Études familières de psychologie et de morale 1884.
Bouillon ž. Gotfrid Bouillon.
Bouillon šen. Ardėnų kunigaikštija. 1096 kunigaikštis Gotfridas B. už kryžiaus karo išlaidas ją užstatė Liège vyskupui. 1687 Liudvikas XIV pavertė suverene Prancūzijos kunigaikštija. 1837 atiteko Belgijai.
Bouillon Henri de la Tour d’Auvergne, vicomte de Turenne (1555—1623) prancūzų maršalas, diplomatas ir protestantų vadas. Tarnavo Henrikui IV, tam kovojant su Katalikų Lyga. Bet ir prieš karalių Henriką IV pradėjo sąmokslauti. Todėl 1603 turėjo bėgti į Šveicariją. Karaliui mirus, grįžo į Prancūziją. Sedane, B. kunigaikštijoje, įkūrė protestantų kolegiją.
Boulay de la Meurthe Antoine Jacques Claude Joseph (1761—1840) prancūzų politikas ir rašytojas, 1789 prisidėjo prie revoliucijos, 1797 500 Tarybos narys, palaikė 18 Brumaire ir Napoleono režimą. Padėjo Code civil sudaryti. Išsp. Essai sur les causes, qui 1649 amenèrent en Angleterre l’établissement de la république 1798, Tableau politique des règnes de Charles II et de Jacques II 1818—1822. 1868 išsp. jo Mémoires.
Boulainvillieres Henri (1658-1722) prancūzų istorikas. Išsp. La vie et l’esperit de Spinoza 1719, Histoire de la France 1722, Histoire de l’ancien governement de la France 1724, Histoire des arabes 1731, Histoire de la pairie de France 1753.
Boulanger 1) Nicolas Antoine (1722-1759) prancūzų enciklopedijos bendradarbis. Išsp. L’antiquité dévoilée 1766, Recherches sur l’origine du despotisme oriental 1761.
2) Louis (1807—1867) prancūzų tapytojas, romantinės krypties atstovas. Svarbesni paveikslai: Mazeppa, Orleano kunigaikščio nužudymas, Romeo perka nuodus, Sodomos gaisras.
3) Georges Ernest Jean Marie (1837—1891) prancūzų generolas. Dalyvavo 1859, 1862, 1870—1870 karo žygiuose. 1886 —1887 karo ministeris. įgijo populiarumo savo skelbiama revanšo vokiečiams idėja. 1888 parlamento narys ir reikalaujančių konstituciją peržiūrėti vad. bulanžistų (Ro-chefort, Déroulède ir kt.) vadas. 'Siekdamas diktatūros, buvo patrauktas į teismą už sąmokslą prieš respubliką, pabėgo Belgijon ir ten nusišovė.
- Verly Le général B. et la conspiration monarchique 1893; B. Weil Glück und Elend des Générais B. 1931; H. S. Horman Brave General 1942; A, Dansette Le Boulangisme 1947.
Boulangeritas ž. Bulangeritas.
Boule Pierre Marcelin (1861-1945) prancūzų antropologas, geologas ir paleontologas. Nuo 1915 profesorius ir Institut de Paléontologie humaine direktorius. Redagavo L’Anthropologie. Išsp. Les hommes fossiles *1952.
Boulée Étienne Louis (1728—1799)pran-cūzų architektas, kaip rokoko priešas architektūrai grąžinęs klasikinės architektūros pradus. Svarbiausias pastatas Hotêl de Brunoy Paryžiuje.
Bouley Henri Marie (1814—1885) prancūzų veterinorius, 1845—1866 profesorius, 1868 mokslo akademijos narys, 1885 jos
G. E. Boulanger