Puslapis:LE03.djvu/222

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

ir B. jungti su Paragvajumi, Argentina, Uragvajumi. Į krašto centrą geležinkeliai siekia palyginti netoli ir jų nepakanka. Toliau j pietus yra Bahijos uosto užnugario geležinkelio sistema. Ji jungia pajūrį nuo Bahijos iki Aracajo. Nuo Campos prasideda tankiausias geležinkelių tinklas, kurio svarbiausieji mazgai pajūryje yra Campos, Rio de Jane,iro, Sao Paulo, o toliau nuo pajūrio — Bello Horizonte, Corintho. šioje dalyje geležinkeliai į krašto vidų toliausiai siekia. Viena šaka eina per Itapurą į Boliviją. Pačiuose pietuose svarbiausieji geležinkelio mazgai yra Curitiba, Šlam enau, Montenegro, Pelotas. Nedidelė geležinkelių dalis jau yra elektrifikuota, o didžioji jų dalis valdžios tvarkoma (Central Brazil b-vė). 1944 pradėta planuoti autostradų sistema, visoms B. vietovėms, regionams sujungti. B. susisiekimo sistem oje svarbaus vaidmens yra ir oro linijos. Jų ilgis siekia 100.000 km. Yra apie 100 komerciniais pagrindais įtaisytų aerodromų ir 500 lėktuvų stočių; veikia 7 oro linijos.

Pramonė yra augime nuo to laiko, kai B. nustojo būti vien plantacijų kraštu. Svarbiausioji B. pramonės šaka yra žemės ūkio produktų perdirbimas: ji užsienio rinkai paruošia kavą, kakavą, medvilnę, tabaką, arbatą-mate, o vidaus rinkai dar cukrų, miltus. Medvilnės pramonė viršija, šalia jos vystosi natūraliojo ir sintetinio šilko pramonė, kuriai pradžią davė italų įvežtieji šilkaverpiai. Medvilnės verpyklos ir audyklos koncentruojasi aplink Sao Paulo, Minas Geraes, federalinį B. distriktą. Yra apie 300 medvilnės apdirbimo fabrikų, kurie per metus pagamina ligi 150.000 t siūlų ir per 880.000.000 jardų audinių. 15 fabrikų iš palmių plaušo gamina karoą, atstojančią džutą; koks 20 fabrikų gamina popierių. Kitos pramonės šakos paruošia maisto gaminius, drabužius, avalynę, vaistus, stiklą, keramikos gaminius, gumos ir namų ruošos bei įrengimo reikmenis. Didžiausias pramonės centras yra Sao Paulo, kuriame koncentruojasi ligi i/ 3 visos krašto pramonės produkcijos. B. susisiekimo trūkumas stabdo greitesnį pramonės ugdymą.

Prekyba su užsieniu remiasi kavos, medvilnės, kakavos, tabako, metalų rūdos, odos, kaučuko žaliavos, medžių, ricinos žaliavos, mėsos, pramoninių deimantų, augalinio aliejaus, ryžių, arbatos-mate išvežimu. Eksportas daugiausia nukreiptas įJAV, A rgentiną, D. Britaniją. Kasmet eksportas viršija importą arti 100.000.000 dolerių. Svarbiausios importo prekės yra mašinos, naftos produktai, geležies ir plieno gaminiai, kviečiai, anglis, autovežimiai, chemikalai, popierius, vilna, varis, geležis ir plienas, elektrinės mašinos ir aparatai, lėktuvai, garvežiai. Visas importas atsieina ligi 400.000.000 dolerių .

Gyventojų yra 55 mil. (1953; 53 mil. — 1951). Nors baltųjų gyventojų ir didžiausias %, bet rasinis susimaišymas B. didelis. Gyventojų sudėtis 1949: 60% baltųjų (portugalai, italai, ispanai, vokiečiai, lietuviai

Rio de Janeiro

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3187-0=3187 wiki spaudos ženklai).