atsiradę keliasdešimt inteligentų ir pusinteligenčių nevisi turėjo gerų tikslų naujoje šalyje.
Pirmasis lietuvis kunigas, Jeronimas Valaitis, į S. Paulo miestą atvyko tik 1928. 'Suorganizavęs lietuvių katalikų pirmąją parapiją, vadinamą Lietuvių Romos Katalikų šv. Juozapo Bendruomenę, 1931 grįžo Lietuvon. Jo darbą toliau varė kun. B. Sugintas, kurio pastangomis S. Paulo Vila Ze-lina priemiestyje 1936 pastatyta lietuvių bažnyčia. Statybą baigė kun. Pijus Raga-žinskas, nuo 1940 tos bažnyčios klebonas. Pastoracijos darbą tarp brazilų ir savo tautiečių šiuo metu Brazilijoje dirba ligi 10 lietuvių kunigų.
Lietuvos konsulatas S. Paulo įsteigtas 1929. Pirmasis konsulas buvo dr. P. Mačiulis, antras (1935—1938) P. Gaučys, o nuo 1938 konsulo pareigas eina A. Polišai-tis. Generalinis konsulas Rio de Janeiro mieste ir atstovas P. Amerikai 1930—1934 buvo gen. T. Daukantas, šiuo metu B. sostinėje Lietuvos atstovo pareigas eina dr. Frikas Mejeris, kuris 1952 pakeltas į įgaliotuosius ministerius.
Atvykus lietuviams dvasininkams ir įsisteigus savoms konsularinėms įstaigoms, B. lietuvių gyvenimas pradėjo geriau nor-muotis, o organizacinis, švietimo ir šalpos darbas imta koordinuoti.
Pirmasis lietuvių laikraštis Brazilijoje, savaitraštis Brazilijos Lietuvis, pasirodė 1927. Po metų jį pakeitė savaitraštis Pietų Amerikos Lietuvis, leistas „literatų grupės”, finansuotas neaiškios žemių pardavimo Alfos bendrovės. Redagavo J. Rūškys ir L. Valiukas. Toliau atsirado kun. J. Valaičio redaguojamas Sekmadienio Lapelis, 1934 paskelbtas Lietuvių Sąjungos Brazilijoje organu Lietuvis Brazilijoje, komunistinių anarchistinių tendencijų Lietuvių Aidas Brazilijoje, Garsas ir Mūsų žodis. Dar buvo pasirodę Naujienos, širšė, Jaunųjų Žiedas, šviesa, žinios, Garnys. Visų jų amžius buvo dažniausiai tik metai kiti, o tiražas daugiausia nesiekdavo nė 1000 egz.
Atšaukus karo metu išleistus potvarkius, varžiusius spaudinius svetimomis kalbomis, S. Paulyje pradėtas leisti žurnalas Mūsų Lietuva, vėliau virtęs savaitraščiu. Tai lietuviškos minties laikraštis, be svyravimų pasisakąs už nepriklausomą Lietuvą ir katalikybę. Redaguoja tremtinių redakcinis kolektyvas su kun. P. Ragažinsku. Tam tikrą Brazilijos spaudos potvarkį vykdant, laikraščio atsakinguoju redaktoriumi skelbiamas dr. Jose Ferreira Carrato, lietuvių bičiulis. Nuo 1947 su pertraukomis išeina kitas savaitraštis žinios, S. Bakšio redaguojamas.
II pas. karo išvakarėse B. L. turėjo tris savaitraščius, tris chorus, apie dešimt organizacijų, mokyklas su šimtais vaikų nuo-savuose namuose. Karo pradžioje Brazilijos vyriausybė, varžydama kaikurių tautybių veiklą, ypatingais nuostatais apsunkino ir visų imigrantų tautinį sąjūdi. Lietuvių spauda, mokyklos ir organizacijos taip pat nukentėjo. Didelis smūgis lietuvių tautiniam ir kultūriniam gyvenimui buvo ir tebėra ryšių nutrūkimas su tėvyne. Kaiku-rios organizacijos ir jų išlaikomos įstaigos be paramos iš Lietuvos atsidūrė sunkiose materialiose sąlygose ar net likvidavosi. Bet didelėmis vietos lietuvių dalies pastangomis, daugumas lietuvių institucijų ir organizacijų išsilaiko ir net naujų atsiranda.
Tebeveikia šios B. L. organizacijos; Lietuvių Romos Katalikų šv. Juozapo Bendruomenė, 1928 įsteigta katalikybės ir lietuvybės išlaikymo tikslu. Pirmininkas kun. P. Ragažinskas. Sekcijomis veikia: Vyrų Brolija, Moterų Draugija, ateitininkai, vyčiai. Turi augšto meninio lygio muziko A. Ambrozaičio vedamą chorą. Bendruomenei priklauso per 600 narių, ši organizacija 1938 pakvietė iš JAV Seseris Pranciškie-tes lietuvių mokykloms steigti ir vadovauti. Seserys prie trijų savo pradžios mokyklų ir gimnazijos su bendrine programa išlaiko dar ir lituanistikos klases. Seserų Pranciškiečių pastangomis ir S. Paulo miesto prefektūrai remiant, 1953 pastatytas mokyklos teatras — moderniška, tūkstančiui žiūrovų pritaikinta salė, ku-
Sao Paulo lietuvių mokjkla.
Villa Zelina — lietuvio namelis