Puslapis:LE03.djvu/230

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

(pagal Apaštalų Sosto konstituciją Exsul Familia). 1952 Avellanedoje įsteigė lietuvių marionų spaustuvę. Religiniais bei kultūriniais klausimais bendradarbiavo šaltinyje, židinyje 1937, Naujojoje Vaidilutėje 1939—1940 (devynių straipsnių studija Lytys ir jų paskirtis), nuo 1948 Laike. Atskirai išleido monografiją Pijus XII 1940.

4) Sergijus (g. 1888 Užnemunėje), 1908 —1909 nuolatinis Lietuvos Ūkininko priedo žemės, 1910—1914 Aušrinės, Lietuvos žinių bendradarbis.

5) Teodoras (1870 XI 20 Memelhofe ties Bauske Latvijoje — 1930 IX 10 Mūn-chene Vokietijoje) bažnytinės muzikos ir muzikos istorijos specialistas. Tėvas buvo kilęs iš Biržų aps. Pabiržės vi. Daudžgirių dvaro. Jo savininkas prieš baudžiavos panaikinimą buvo jį iš baudžiavos atleidęs ir pridėjęs jam antrą pavardę Frey (laisvas). Tuo būdu oficialiai ir T. B. turėjo dvilypę pavardę Brazys-Frey. Apie 1873 su tėvais grįžo į Daudžgirius. 4 metus lankė Bauskės vokiečių mokyklą, paskiau pasimokęs muzikos iš Pabiržės vargonininko, buvo jo padėjėju ir pavaduotoju. Vienas vietos kunigas pastebėjęs B. gabumus muzikai, savo lėšomis išsiuntė jį į Kauną toliau muzikos mokytis iš Kauno katedros vargonininko Juozo Kalvaičio. Po Ii/2 metų vargonininku stojo Josvainiuose. Apie 1891 vargonininkavo Pabiržėje, paskiau Žvingiuose. 1896 išvyko į Vilnių ir, čia privačiai pasimokęs, išlaikė keturių gimnazijos klasių egzaminą ir įstojo į Vilniaus dvasinę seminariją, kurią baigė 1900 jau kunigu. 1901—1905 vikaras ir mokyklos kapelionas Baltstogėje. Išgirdęs apie B. muzikinius gabumus, vysk. Ropas išsiuntė jį bažnytinės muzikos studijuoti Regensburgo bažnytinės muzikos mokykloje. 1905—1907 jos kursą išėjęs, nuo 1907 buvo paskirtas Vilniaus kun. seminarijos bažnytinės muzikos profesorium, katedros vikaru ir orkestro dirigentu, tuo laiku kurdamas daug bažnytinių kompozicijų. 1915 įkūrus Vilniuje lietuvių gimnaziją, buvo jos dainavimo ir muzikos mokytoju. 1917 vasarą kartu su 40 lietuvių pasauliečių ir 4 lietuviais kunigais (J. Kukta, J. Bakšiu, J. Stankevičiumi ir A. Varnu) pasirašė lietuvių memorialą, paskum įteiktą vokiečių okupacinei valdžiai ir nukreiptą prieš tokio pat skaičiaus lenkų pasauliečių ir kunigų pasirašytą memorialą, kuriame buvo keliama lenkų gaivalo Lietuvoje reikšmė. Kadangi lenkų memorialą pasirašiusiųjų tarpe buvo ir Vilniaus vyskupijos valdytojas kun. Michalkievvicz, tai visi lietuvių memorialą pasirašę kunigai lietuviai buvo Michalkevičiaus nubausti, T. B. buvo atleistas iš seminarijos profesorių bei katedros pareigų ir net vienam mėnesiui suspenduotas nuo kunigo pareigų. Po to, skiriamas Stakliškių vikaru, atsisakė ten vykti ir tuo laiku Perlojoje, Kietaviškėse, Dauguose, Merkinėje rinko lietuvių liaudies dainas ir jų gaidas, kurių surinko ligi 2000 ir tuo pačiu laiku rašė veikalus įvairiais muzikos klausimais.

Vysk. Matulevičiui gavus Vilniaus vyskupiją, kad ir T. B. buvo leista gyventi, kur jis nori, tačiau jis ir toliau jokių pareigų nesiėmė, kol 1923 XII 1 buvo pakviestas žemaičių kunigų seminarijos profesoriumi. ,Nuo 1924 I 1 Lietuvos Universiteto teologijos-filosofijos fakulteto krikščionijos archeologijos ir meno istorijos katedros docentas, dėstęs bažnytinę muziką ir muzikos istoriją ir kartu vadovavęs studentų bažnyčios ir seminarijos chorams. 1928 VI įkūrus Kaišiadorių vyskupiją, jis pirmasis buvo paskirtas jos prelatu. Apsirgęs išvyko gydytis į Vokietiją ir ten mirė. Palaidotas Kaišiadoryse.

Publicistinius straipsnius, daugiausia pasirašomus Daudžgiriečio slapyvardžiu, spausdino Aušroje Vilniuje ir Ryte Kaune, bet daugiausia rašė muzikos teorijos reikalais. Bažnytinio giedojimo srityje buvo griežtas gregorinio giedojimo šalininkas, o lietuvių liaudies dainose buvo nusistatęs prieš jų naujoviškąjį harmonizavimą. 1918 —1923 B. išleido 5 dalių Mūsų dainelių ir Lietuvių tautinių dainų melodijas 1923. Teorijos srityje išsp. Die Singweisen der litauischen Dainos 1918, Apie tautines lietuvių dainų gaidas 1920, Giedojimo mokykla 1920, Muzikos teorija 31925, Choralo mokykla 1926, Harmonija 1926, Gregorijoniš-ko choralo rašyba ir jos ritmas 1926, Bažnytinis giedojimas 1928. Be to, išspausdino daug pagrindinių muzikos teorijos straipsnių Sotere (Mažvydo giesmių kilmė ir jų santykis su lietuvių muzika 1924), Tautoje ir žodyje (Lietuvių liaudies daina vestuvėse 1924, Kaikurie lietuvių ir latvių liaudies dainų melodijų giminystės bruožai 1928), Tiesos Kelyje, Muzikos Aiduose (kurį laiką buvo jų redaktoriumi). Iš daugelio jo parašytų bažnytinių kompozicijų buvo paskelbtos Missa 1922, Te Deum laudamus 1922, Marija, Marija 1932, Kad Kristus išėjo iš grabo 1933, Sveika, marių žvaigždė 1939. Pridėjo gaidas A. žalvarnio (kun. Jurgio Tilvyčio) Giesmėms 1926—1928.

J. Tumas — Mūsų Tautosaka II 1930; V. D. Universitetas 1927—1932.

T. Brazys

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5188-0=5188 wiki spaudos ženklai).