oficialiai vadinamas Vilniaus miesto statybos prižiūrėtoju (Aedificorum S. R. M. Vil-nensium praefectus), vėliau (ligi 1565) vadinamas Zeugmeisteriu. Prižiūrėjo Vilniaus patrankų liejimo dirbtuvę. Buvo Vilniaus horodničius ir Valkininkų, Leipūnų ir Vasilkavo nuomininkas.
Breitfuss Leonid (1864—1950 Bad Pyr-mont) rusų okeanografas, Arkčio sričių tyrinėtojas, zoologas. 1900 — 1909 vadovavo Murmansko ekspedicijai, tyrinėjusiai Ba-rentso jūrą ir Kolos pusiasalio krantus. Organizavo ekspedicijas Sedovui, Brusilo-vui, Rusanovui gelbėti. Tarptautinės Aero-nautica organizacijos steigėjas, žurnalo Arktis redaktorius. Išleido Die Arktis 1940, Das Nordpolargebiet 1943, Die Erforschung der Polargebiete in den Jahren 1932—1947, 1950.
Breitgroschen (lot. Grossus latus) platusis grašis, Meisseno, Prahos grašio pavyzdžiu kaltas Breit-Schirmoje, todėl vad. dar Schirmaer Grosehen. Vienoje monetos pusėje atvaizduotas Meisseno liūtas, kitoje kryžius su lelijos galais ir raidėmis CRVX. 60 B. buvo 1 markė.
Breithauptitas (Antimonio nikelis) retas mineralas, NiSb. Sulfidų grupės. Spalva— šviesaus vario raudonumo su mėlynai violetiniu atspalviu. Randamas: Harze, Sardinijoje. Pavadintas vokiečių mineralogo J.A.F. Breithaupto (1791—1873) vardu.
Breitner Hugo (1873—1946) austrų darbininkų socialistinis veikėjas, bankų tarnautojų profesinės sąjungos kūrėjas, 1919 —1932 žymiausias Vienos savivaldybės veikėjas; daugiausia jo iniciatyva ir darbu Vienos magistratas išplėtė statybą pigiųjų namų darbininkams, vaikų ir moterų globą.
Breitscheid Rudolf (1874—1943 Buchen-waldo koncentracijos stovykloje) vokiečių politikas, socialdemokratų partijos vadas. I pas. karo metu nepriklausomųjų socialdemokratų partijos veikėjas. 1920 — 1933 reichstago atstovas. 1933 emigravo į Prancūziją, 1940 pateko į gestapo rankas ir 1943 mirė koncentracijos stovykloje. 1915 —1923 redagavo Sozialist. Išsp. Der Būlow Block und der Liberalismus 1908.
Breiva Juozas (1891 II 16 Biržų aps. Vabalninko vi. Matiškių k. — 1939 I 31) kunigas lietuvių spaudos platintojas. Mokėsi Mintaujos ir Panevėžio gimnazijose, Vilniaus kunigų seminarijoje, įšventintas 1913 IX 11. Paskirtas į Rodūnę vikaru, platino lietuviškas maldaknyges, laikraščius, kate-kizavo lietuviškai, įtaisė lietuviškų spalvų vėliavą bažnyčioje su lietuvišku užrašu. Lenkų skundų iškeltas į Daugus, drauge su kun. V. Mironu steigė lietuviškas mokyklas, draugijas, kursus mokytojams, kooperatyvus. Paskirtas į Linkmenis, varė lietuvybės darbą, buvo šaulių-partizanų eilėse. Lenkų priverstas bėgti, šalia sienos suorganizavo Kirdeikių parapiją, pastatė bažnyčią ir parapijos namus poeto Silv. Gimžausko vardu. Per sieną slapta gabendavo didelius kiekius lietuviškų laikraščių ir knygų į Vilniaus kraštą, šalia bažnytinio darbo uoliai dirbo Sąjungoje Vilniui Vaduoti.
Brekčija (it. breccia) geologijoje vadinama padermė, susidariusi iš kurios nors tarpinės medžiagos tvirtai sujungtų stambokų uolienos, mineralo ar kaulų nuotrupų.
Brekelenkam Quiringh Gerritsz (apie 1620—1668) olandų tapytojas, palikęs paveikslų iš liaudies gyvenimo, virtuvių, mugių scenų.
Brėkšta J. Lasickio XVI a. pramanyta lietuvių deivė.
Brėkšta 1929 V 11 Kaune išleistas kartinis LSDP leidinys, pasirodęs po to, kai 1929 IV 30 buvo uždaryta partija ir jos organas Socialdemokratas.
Brelokas (pr. breloques) smulkus dramblio kaulo, metalo, porcelano daiktas. Taip pat ir prie laikrodžio grandinėlės prikabintas pagražinimas (pakabutis). Vartojamas nuo XVIII a. pusės.
Bremenas, Bremen 1) Mažiausioji Vokietijos šalis, apimanti B. miesto sritį (324 km2) ir Bremerhaveną (80 km2), 594.000 gyventojų (1952).
2) Laisvasis Hansos miestas, Veserio žemupio uostas, 68 km nuo Bremerhaveno; 472.000 gyv. (1952). Po Hamburgo didžiausias Vokietijos jūrų uostas: 1951 prekių apyvarta 8,1 mil. t. Jūrininkystės mokykla, augštoji pedagoginė mokykla, meno akademija, muzikos ir kt. mokyklos. XI a. šv. Petro katedra, XV a. rotušė, prie kurios aikštėje akmeninė Rolando statula iš 1404. Senojoje miesto architektūroje žymu olandų įtaka. II pas. kare per 173 oro puolimus 61% miesto sunaikinta. Pro esantį prie B. Gro-nau (buv. kareivinės, 1948 —1952 pereinamoji emigracijos stovykla) į užjūrius išvyko daugumas tremtinių lietuvių.
Rolando statula Bremene