riai organizuoti prisidėjo jo veikalas Die barmherzigen Schwestern. B. raštų visas rinkinys 9 tomais buvo išleistas 1852—1859. Nuo 1909 buvo leidžiamas naujas leidimas.
Lietuviškai išversta: Karti mūsų Viešpaties Kristaus kančia (vertė J. TaLmantas) 1938.
- W. Migge Studien zur Lebensgestalt C. B. 1940; W. Kosch C. B. 1943; W. Pfeiffer-Belli 1948.
2) Franz (1838—1917) vokiečių filosofas ir psichologas. 1864 katalikų kunigas, 1873 iš katalikų bažnyčios išstojo, nuo 1874 prof. Vienoje, 1895—1915 gyveno Florencijoje, nuo 1915 Zūriche, kur ir mirė. Savarankiškai plėtojo aristotelišką scholastinę galvojimo kryptį, buvo kantizmo priešininkas. Iš katalikų bažnyčios -išstojęs, betku-rios kitos konfesijos laikėsi iš tolo. Didelę reikšmę turėjo šių dienų logikos ir psichologijos krypčiai. Aprašė ir klasifikavo sielos reiškinius, stengėsi reformuoti logiką ir kūrė teistinę metafiziką. Išsp. Psychologie vom empirischen Standpunkt 1874 — 1911 (naujai išleista 1924—1925), Versuch über die Erkenntnis 31934, Dasein Gottes 1929.
- A. Kastil Die Philosophie F. B-s 1951.
3) Lujo (1844—1931) vokiečių ekonomistas, socialpolitikas. 1891—1917 Münche-no universiteto profesorius. Studijavo Anglijos darbininkų profesinį sąjūdį ir tai aprašė Die Arbeitergilden der Gegenwart 1871—1872. Ekonomikoje liberalinės krypties atstovas, daug rašė socialinės politikos klausimais. Išsp. Die Arbeitsversicherung 1879, Agrarpolitik 1897, Das Freihandels-argument 1900, Die Anfänge des modernen Kapitalizmus 1916, Der wirtschaftende Mensch in der Geschichte 1923, Geschichte der Wirtschaftlichen Entwicklung Englands 1927—1929, Das Wirtschaftsleben der antiker Welt 1929.
Brentius (Brenz) Johann (1499—1570) reformacijos skleidėjas Würtemberge. Liuterio šalininkas. 1551 Tridento susirinkimui paruošė Confessio virtembergica. Jo raštų rinkinys išsp. 1576—1590. Jo raštai Libellus aureus 1557 leidėjas Vergerius mėgino juo paveikti D. L. K. Žygimantą Augustą įvesti reformaciją Lietuvoje ir Lenkijoje.
Brera, Palazzo di B. — meno rūmai Milane Italijoje. 1591—1651 ten buvo jėzuitų kolegija. Nuo 1776 meno akademija, muzė-jus ir meno galerija.
Bresadola Giacomo (1847 —1929) italų mikologas (grybų žinovas). Išsp. Icono-graphia mycologica 1927.
Brescia š. Italijos miestas prie pat Alpių. 146.000 gyv. (1951). Ginklų, šilko, metalo pramonė. Senoji katedra, statyta XI a. Muzėjus, pinakoteka, buv. Vespasiano šventykloje. Senovės Brixia. Augusto laikais romėnų kolonija, vėliau užėmė langobardai, 774 frankai, XI a. laisvasis Lombardijos miestas, nuo 1426 priklausė Venecijai, 1815—1859 Austrijai. 1944—1945 karo metu smarkiai apgriautas.
Bresla griežlė Crex crex (L.) vandeninių vištų (Rallidae) šeimos paukštis, apie 24 cm ilgio, trumpo stipraus snapo, didelių kojų, trumpos uodegos, silpnų sparnų. Viršutinė kūno dalis pilkai ruda, juodų pailgų dėmių išmarginta. Sparnai rudi, gerklė balta, kūno šonais rudi skersiniai bruožai. Gyvena Europoje ir Azijoje ligi Jenisėjo upės; rudenį išskrenda į pietų kraštus. Lietuvoje dar neseniai B. buvo dažnas paukštis, bet pastaraisiais metais pasidarė daug retesnis. Atrodo, kad nykimo priežastis glūdi melioracijos darbuose. Pavasarį B. pasirodo gegužės pradžioje ir laikosi pelkėse, pievose, dažnai net dobilų laukuose. B. minta visokiais vabzdžiais ir smulkiais gyviais, iš dalies įvairiomis sėklomis. Menką lizdą krauna žemės duobutėje. Rudeniop B. iš pelkių išsikrausto į bulvių laukus, rugienas, apskritai į sausesnius plotus.
- Naumann Die Vogei Europas; J. Elisonas Kosmos 1933.
Breslau Luiziė Kotryna (1854-1927) šveicarų tapytoja, portretininkė (Conrado, Anatoliaus France). Jos paveikslai Paryžiaus, Roueno, Genevos, Berno muzėjuose.
Breslau, Breslavas ž. Vroclavas.
Brėslauja liet. vadinta ir Braslovas (si. Braslav) Rytų Lietuvos aps. miestas, šiauriniame Drivėtos ežero krante, tarp to ežero ir kaimyninių Naujėtos ir Berėžos. Senamiestis žemame ežero krante, apie 133 m nuo j. 1. Naujamiestis — augštose kalvose į vakarus, apie 160 m. nuo j. 1. Senamiesčio viduryje didelis keturkampis Pilies kalnas. Sako, B. gavo vardą nuo Polocko kunig. Brečislavo, kuris XI a. pradžioje pastatęs čia pilį. Lietuviai pirmą kartą puolė B. 1065, o visai įsiviešpatavo XIII a. D. L. K. Gediminas atidavė B. savo sūnui Jaunučiui. Vytauto D. įsakytas,Vilniaus vaivada Manvydas apie 1420 čia pastatė bažnyčią ir cerkvę. 1500 X 8 D. L. K. Aleksandras pripažino B. miestui savivaldybės teises, kuriomis ji naudojosi ligi 1795. XVI a. B. miestas priklausė Sapiegoms, vėliau Masalskiams ir nuo 1592 Todorui Skuminui Tiškevičiui. Pilyje gyveno B. aps. seniūnas. 1649 B. pilies inventorium mieste buvo 120 gyv. namų. 1665 Varšuvos seimas, konstatavęs blogą B. pilies būvį, įsakė ją atstatyti.
Bresla