feratus visuotiniuose susirinkimuose. 1909 Vilniaus Rūtos klube, Kauno Dainoje, Šiaulių Varpe ir kt. skaitė paskaitas iš lietuvių literatūros istorijos, 1909 lenkų Wielka Eneyklopedya Pow. III. parašė plačią lietuvių literatūros istorijos apžvalgą, 1909 skyrium išsp., J. Jablonskio lietuviškai išverstą ir 1920 išsp. Mūsų raštų istorija. Jos išplėstoji I dalis išsp. 1925. 1910 atskirai išsp. monografiją Antanas Klementas (S. Jablonskienės lenkišku vertimu atskirai 1921). 1910— 1911 Visuomenėje išsp. Lietuvių literatūra Vilniaus universiteto metu (skyrium 1921), 1914 Lietuvių Tautoje — Iš Poškos raštų. 1914 parašė (išsp. .1915) Granato enciklopedijai Kovenskaja gubernija ir Litovskaja literatūra (1919 skyrium lietuviškai Lietuvių literatūros istorijos santrauka). 1914 visuomenės atstovų suvažiavimui Rusijos ir Vokietijos prekybos sutarčiai peržiūrėti parašė Ekonomičeskoe paloženie Litvy i Bielorusi (1918 A. Moravskio Maskvoje savo vardu atskirai išsp.). Tame suvažiavime B. sekretoriavo ir redagavo jo Biuletenį rusų kalba.
Nelinkęs į advokatūrą, 1909 mėgino stoti teisman, bet nebuvo priimtas; 6 savaites dirbo miesto valdyboje referentu, bet, gubernatoriui nepatvirtinus, atleistas. Tuomet stojo dirbti Vilniaus žemės banke (su A. Smetona, J. šiauliu) ir čia dirbo ligi 1915 to banko evakuacijos į Rusiją.
Karui prasidėjus, dirbo 1915 V 21 organizuotoje Lietuvių draugijoje dėl karo nukentėjusiems agronomijos ir teisių pagalbos teikti, o 1915 IX 5 vokiečiams okupavus Vilnių, buvo kooptuotas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti centro komiteto nariu.
Nuo 1915 IX 16/29 steigiamos lietuvių gimnazijos Vilniuje direktorius (ligi 1922 IX 1). Drauge mokytojavo A. Stulginskio vedamuose lietuvių pedagogijos kursuose, mokė lietuvių kalbos, literatūros, Lietuvos istorijos lenkų gimnazijose, lenkų mokslo kursuose, lenkų liaudies universitete. Nuo 1917 drauge su kitais dirbo Lietuvių mokslo draugijos vadovėliams rengti komisijose, jau ir prieš tai pats paruošęs vadovėlių: Lietuvių dainos 1916 (31925), Lietuvos geografija 1917 ('11921), Duonelaičio gyvenimas ir raštai 1918 (31927). Be to, tuo pačiu laiku išspausdino daug straipsnių iš lietuvių literatūros ir kultūros istorijos to meto lietuvių spaudoje (Lietuvos Aide, Mokykloje, Liuosojoje Valandoje).
Nuo 1915 pabaigos dalyvavo Vilniaus lietuvių darbe, pasiryžusiame atstatyti Lietuvos nepriklausomybę; dalyvavo komitete, sušaukusiame 1917 IX 18—22 lietuvių konferenciją Vilniuje. Išrinktas Lietuvos tarybos nariu ir LSDP vadovybei spiriant iš tarybos pasitraukti, 1917 XII iš partijos išstojo. Skelbiant 1917 XII 11 nepriklausomosios Lietuvos valstybės atstatymą, okupantams vokiečiams tarybą verčiant pasisakyti ir už amžiną ryšį su Vokietija ir vėliau tiems patiems vokiečiams nesutinkant, kad XII 11 dokumentas būtų papildytas Steigiamojo Seimo paminėjimu, — 1918 I 26 B. su S. Kairiu, J. Vileišiu ir S. Narutavičiumi ištarybos pasitraukė, drauge su anais tesugrįždamas su visa taryba II 16 Lietuvos visiškos nepriklausomybės akto skelbti. Su tais pačiais nariais antrą kartą B. iš tarybos pasitraukė VII 13, tarybai pasisakius už monarchiją su Urachu-Mindaugu. XI 2 tarybai pripažinus savo ankstesni nutarimą nevykdomą, nuo lapkričio 26 d. B. dalyvavo tarybos darbuose kaip nepolitinis socialdemokratų srovės veikėjas. XI 13 paskirtas švietimo ministerio patarėju ir mokyklų vizitatoriumi.
1918 X II27 M. Sleževičiaus kabineto švietimo ministeris. Valstybės tarybai ir laikinajai vyriausybei iš Vilniaus Kaunan pasitraukus, B. liko jos generaliniu įgaliotiniu Vilniuje. 1919 I 1 vokiečiams Vilnių užleidus ginkluotiems lenkams, I 2 įteikė lenkų vadui gen. Veitkai protestą dėl Vilniaus užėmimo ir jį gatvėse išlipdė. I 5 rusų kariuomenei užėmus Vilnių, V. Kapsuko ir Z. Angariečio valdžiai įsakius, I 9 su A. Janulaičiu ir dr. Vygodskiu suimtas, bet I 11 paleistas, ir grįžo prie gimnazijos darbo. 1919 IV 19—21 lenkų kariuomenei užėmus Vilnių, IV 22 visuotiniame Vilniaus lietuvių susirinkime išrinktas laikinojo lietuvių komiteto pirmininku, ligi 1922 vadovavo Vilniaus lietuvių tautiniam ir politiniam veikimui. 1919—1921 redagavo įvairiais vardais ėjusius ir dažnai lenkų valdžios persekiojamus lietuvių dienraščius lenkų kalba, protarpiais ir rusų kalba. Lenkų administracijai leidimo neduodant dienraščių lenkų kalba leisti, B. pradėjo spausdinti lenkiškus straipsnius savo redaguojamame lietuviškame laikraštyje Vilnius. Už tai buvo nubaustas lenkų valdžiai 50.000 lenkiškų markių sumokėti. 1921 VI 14 buvo lenkų apygardos teismo teisiamas už išspausdintą Straž Litwy straipsnį (parašytą lietuvio kunigo) Wywiad p. J. O. ze Š. Kazimierzem, bet, T. Vroblevskio ginamas, buvo išteisintas. Savo lenkiškus straipsnius išsp. 4 knygose Na posterunku Wilenskim 1920—1922. 1919—1922 perėmęs Lietuvių Mokslo Draugijos vadovėlių leidimo komisiją, išspausdino įvairių autorių jų keliasdešimt. Tuo laiku parašė ir išspausdino: Lietuvių dainų literatūros istorija 1919, Dainų atsiminimai iš Lietuvos istorijos 1920, Dainos keliais 1921, Lietuvos istorijos pradžiamokslis 1919 (21923), van der Meuleno vertimą Gamtos prilyginimai lietuvių dainose ir raudose 1919, Iš Adomo Mickevičiaus raštų 1919 (21927). Tuo pačiu metu faktiškai