Puslapis:LE03.djvu/254

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Briediškės miškas Alytaus aps. Merkinės vi. Ligi 100 ha ploto. Sausašilis.

Briedkriaunis — briedinis, briedkaulio dirbinys, pvz. peilis briedžio rago kriaunomis. XVIII a. K. Donelaičio apdainuotas Metų poemqr> Rudenio gėrybėse Enskio peilis: štai briedkraunis šis, ant šalto priekalo kaltas, rodos, tik žiūrėk, jau nei išdilusi delčia, ar kaip baisiai koks nukumpęs vanago snapas...

Briedupė M. Lietuvos upelis 12 km ilgio, Rausvės (Širvintos, šešupės) kairysis intakas.

Briedvaišis (trm. Brydvaišis) Raseinių aps. Tytuvėnų vi. ežeras, Tytuvos (Lapišos, Dubysos) baseine, 44 ha ploto, šiaurės vakarų krante Tytuvėnų miestelis. Ežere yra 3 .mažos salos. Paviršiaus altituda 128 m nuo jūros lygio.

Briedžiulės pelkė (suvokietinta į Bredszuler Moor) M. Lietuvoje, Nemuno deltoje, Rusnės ir Skirvytės kairiajame krante, tarp Briauniškių ir Juodragių. Pelkė ligi 5,5 km ilgio ir ligi 3 km pločio. Bendrasis plotas 14 km2. Kad ir nuo Rusnės pylimu atskirta, bet per didelius potvynius apsemiama.

Briedžių pelkė tarp Ruknės ir Leitės upių Klaipėdos krašte, Kintų miestelio apylinkėse, čia Nepriklausomojoje Lietuvoje dar tebebuvo briedžių.

Briedžkampis Marijampolės aps. Višakio Rūdos vi. Jūrės miškų urėdijos miškas, 1028 ha ploto. Paviršius banguotas, dirvožemis smėlio. Vyrauja pušis, priemaišoje eglė. Augštumas III. Per mišką eina Kazlų Rūdos—Vilkijos siaurasis geležinkeliukas. Miške yra Muravjovo įsakymu 1863— 1864 sukilimo metu iškirstų plačių spindžių, kad lengviau būtų miškuose besislapstantieji sukilėliai gaudyti.

Briefs Götz (g. 1889) vokiečių ekonomistas, socialinis politikas. Krikščioniškojo socializmo atstovas, Freiburgo, Berlyno ir nuo 1934 Georgetown University Washing-tone profesorius. Išsp. Untergang der Abendlandes 1921, Die Wandlungen der Wirtschaft im Zeitalter des Kapitalismus 1932, Christentum und Sozialismus 1920, The Proletariat 1937, Die Gewerkschaften am Scheidewege 1950.

Brieg, lenk. Brzeg, šiaurės Vokietijos miestas Odros kairiajame krante; 31.419 gyventojų (1939). 1945 bolševikų įjungtas į Lenkiją. B. gavo 1250 miesto vardą, 1311 hercogystės sostinė.

Brieger Theodor (1842—1915) vokiečių protestantų teologas. Išsp. Luther und sein Werk 1892, Die Reformation 1914.

Brierley Hill Anglijos miestas Staffordo grafijoje. 48.900 gyventojų (1951). Akmens anglies kasyklos, geležies ir stiklo pramonė.

Brierly Oswald (1817—1894) anglų tapytojas. 1841 plaukė aplmk pasaulį. 1855 išleido seriją iliustracijų, vardu Anglų ir prancūzų laivynai Baltijoje. Svarbesnieji jo paveikslai: Ispanų armados pasitraukimas 1871, Keršto nuostoliai 1877. Geresnieji jo paveikslai yra Melbourno ir Sydney miestuose.

Brieux Eugene (1858 —1932) prancūzų dramaturgas. Su dideliu pastabumu bei taikliu aštrumu keldavo žmonių silnybes. Išsp. L’engrenge 1894, L’évasion 1896, La robe rouge 1900, Avaries 1901, Les Américains chez nous 1920, L’enfant 1923, Maternité, L’amour se venge 1936. Théâtre complet 1921 ir 1.1. 19,10 Prancūzų akademijos narys. Lietuviškai V. K. Račkausko (K. Vairo) verstos Sunaikintos gėrybės (Laisvoje Mintyje 1914), V. Mingailaitės-Tumėnienės išversti Skenduoliai 1922.

Briežuolė (Brėžuolė, Bražuolė) Trakų aps. Trakų ir Vievio vi. upelis, Neries kairysis intakas, 21 km ilgio. Prasideda iš Briežuolėlio ežeriuko ties Briežuolės kaimu, greta Akmenio ir Galvės ežerų. Balinsiu ir kiti klaidingai tvirtina, kad B. jungia Trakų ežerus su .Nerimi: iš tikrųjų iš Skaisčio ežero per Balčio ežerą pro Lentvarį teka į Nerį Soidės upelis. B. teka bendrąja šiaurės linkme pro Drazdavo, Grataučiznos, 'Smerdalos, Meiriškių ir Vi-lūniškių kaimus. [Nuo Dekio (Vilūniškių) ežero ligi Bako ežero B. teka į šiaurės vakarus, toliau keičia kryptį į rytus, kerta Kauno—Vilniaus plentą ir geležinkelį ir ties Papiškio kaimu įteka į Nerį 124,5 km nuo jos žiočių. 1919—1939 B. ėjo administracinė linija. Jos baseine yra Vievio, Se-mučio ir keliolika smulkesnių ežerų. B. baseino plotas 92 km2, vandens debitas prie žiočių: maksimumas 25, vidutinis 0,6, minimumas 0,2 m3/sek.

Briežuolės sutartis. 5 km nuo Trakų Briežuolės kaime 1382 VII 6 pasirašytas laikinis susitarimas tarp sukilusio prieš D. L. K. Kęstutį Jogailos ir į Lietuvą įsiveržusios kryžiuočių kariuomenės. 1382 vasaros pradžioje Kęstučiui į Novgorodą Sie-verską išvykus Kaributo maišto malšinti, sukilę vilniečiai iš Vitebsko didžiuoju kunigaikščiu pasikvietė Jogailą, šis išvyko į Trakus ir apsupo Kęstučio būstinę. Tuo tarpu kryžiuočių kariuomenė, įsiveržusi į Žemaitiją, paėmė Ariogalos pilį ir toliau žygiavo į Trakus. Išvykęs jos pasitikti, Jogaila drauge su broliu Skirgaila Briežuolės kaime pasirašė savitarpio nepuolimo sutartį, turėjusią galioti tik ligi 1382 IX 8. Abi pusės pasižadėjo nepuldinėti viena kitos žemių ir neskriausti gyventojų tos sutarties galiojimo metu. Be to, kryžiuočių ordinas pažadėjo neturėti draugiškų santykių su Kęstučiu ir jo sūnumis. Jokios

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5402-0=5402 wiki spaudos ženklai).