Puslapis:LE03.djvu/258

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

iš įvairios medžiagos gaminama plaukų tualeto priežiūros priemonė.

Brylytė (Coniobe) taureninių (Calicia-ceae) šeimos kerpių gentis. Kūnas žievelės ar dulkių pavidalo. Vaisiakūniai smulkūs, laibais koteliais, išaugą grupėmis. Gyvena ant medžių žievės, rečiau ant akmens. Lietuvoje žinomos — B. s ė 1 e n i n ė (Coniobe furfuracea Ach.), auganti ant kelmų, medžių pašaknių ir žievės, ir B. lieknoji (Coniobe gracilenta Ach.) žalsvai pilkas vegetatyvusis kūnas.

Brill Abraham Arden (1874—1948) JAV psichologas. M. D. gavo Columbia univ., paskiau dar studijavo Šveicarijoje. Dėstė New York o ir Columbia universitetuose. Išsp. Psychoanalysis 1912, Fundamental Conceptions of Psychoanalysis 1921.

Brillat-Savarin Jean Anthelme (1755— 1826) prancūzų gastronomas. Revoliucijos metu Šveicarijon pabėgęs, paskiau išsikėlė Amerikon. 1797 grįžęs buvo kasacinių rūmų narys. Greta dai'bų iš politinės ekonomijos, teisės ir politikos išsp. Physiologie du goût 1826, kurios nuo 1826 ligi 1933 išleista ligi 60 leidimų ir perdirbinių, Aphorismes et variétés 1940.

G. Picard B.-S. et l’Académie des Gastronomes 1925.

Brilon vak. Vokietijos miestas Vestfalijoje, š. Rothaaro kalnų pakraštyje. 10.800 gyv. XIII a. rotušė ir XIII a. bažnyčia.

Brilts Teodors (g. 1907) latvių operos dainininkas baritonas. Studijavo Rygos konservatorijoje. Dainavo iNacionalinėje operoje Rygoje. Nuo 1944 koncertavo tremtyje Vokietijoje. 'Nuo 1948 Kanadoje Hali-faxo konservatorijos dainavimo klasės vedėjas.

Brinckmann Albert Erich (g. 1881) vokiečių meno istorikas, Kölno, Berlyno, Frankfurto univ. profesorius. Išsp. Baukunst des XVII und XVIII Jarh. in den romanischen Ländern 1930, Barockskulptur 31931, Die Kunst des Rokoko 1940, Europageist und Europäer 1948, Europäische Humanitas — Dürer bis Goya 1950, Welt der Kunst 1951, Geist der Nationen 1948.

Brinidisi p. Italijos uostas Apulijos pajūryje (Adrijos j.); 58.220 gyv. (1951). Aviacijos ir karo laivyno bazė. Per metus įplaukia ligi 2000 laivų. Arkivyskupo rezidencija, kelios XI a. bažnyčios. Šen. Brundisium, kur baigėsi Via Appia vardo kelias. Hohenstaufenų pilis iš 1235. 1943 IX— 1944 II Italijos vyriausybės būstinė.

Brindley James (1716—1772) anglų savamokslis hidraulikas ir mechanikas, savo mašinomis atkreipęs dėmesį kunig. Brid-gewaterio, kuris jam pavedė Bridgewate-rio vardo perkaso statybą. Po to visi panašūs darbai Anglijoje buvo vykdomi, jam vadovaujant ir prižiūrint.

Brindos rytų augštaičių .nertiniai apvadai apie rankoves ir kitus kraštus.

Brindza Aleksandras (1807 Skuode, žemaičiuose — 1863 Varšuvoje) teisininkas žemaitis. Mokėsi Kolainių gimnazijoje, 1821 baigė Varšuvos pioruose, 1821—1825 Varšuvos univ. teisių fak., kurį baigė teisės ir administrac'jos magistru. Kurį laiką dirbo prie teisėjų, 1829 advokatas Siedlce, Lenkijoje, nuo .1841 advokatas Varšuvoje, nuo 1849 notaras. Kaip žymus teisininkas, buvo kviečiamas bendradarbiu civilinį kodeksą reviduojant, hipotekos įstatymą sudarant ir kt. Dirbo ir literatūroje, bendradarbiaudamas su lietuviu K. Nezabitauskiu, su kuriuo lenkiškai išvertė kelis Van der Veido romanus, parašė komediją Ra-taplan-dobosz. Rašė ir teisinių dalykų.

Brinell Johann August (1849 Švedijoje— 1925) inžinierius, 1900 Paryžiaus pasaulinėje parodoje paskelbęs savo išrastą Bri-nellio metodą metalų kietumui bandyti.

Brink. Jan (1834—1901) olandų rašytojas, nuo 1884 Leideno universiteto literatūros istorijos profesorius. Romanai: De Schoon-zoon van Mevrouw de Roggeven 1871-1873, Het verloren kind 1870, De Bredero’s 1892, Brechtje Spieghels 1898. Daug darbų paliko iš olandų literatūros istorijos (išl. 1882 —1888 20 tt.

Brinka Alfas (g. 1916 VII 29 Panevėžio aps. Ramygalos vl. Naujadvario k.) aktorius. Gimnazijos mokslą ėjo Ramygaloje ir Kaune. Kilęs iš vargonininko šeimos, muzikos pradėjo mokytis iš R. Dovydėno. Gimnaziją baigęs, 1936 stojo į Dramos Teatro Studiją. Tuo pačiu metu Liaudies Konservatorijoje studijavo for-tepioną ir dainavimą. 1938 baigė Dra-

P. Bril freska Vatikano observatorijoje

A. Brinką

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4414-0=4414 wiki spaudos ženklai).