Puslapis:LE03.djvu/264

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

platinos, nikelio, geležies ir urano rūdų. Upių hidroelektrinis pajėgumas apie 5 mi-lionus arklio jėgų. Administracinis centras Viktorija (65.000 gyventojų, 1952). Svarbiausias uostas Vancouver.

Britų salynas ž. D. Britanija.

Britų Somalija D. Britanijos protektoratas rytų Afrikoje, prie Adeno įlankos; turi 176.000 km^ su 500.000 gyventojų (1951), daugiausia klajoklių somalų. Administracinis centras Berberą. Išvežama odos, sviestas, palmių vaisiai, ryžiai. Klimatas sausas ir karštas.

Britų Vakarų Indija. British Westi,ndia. Apima Jamaiką ir daugelį kitų Mažųjų Antilų ir Bahamų salynų salų. šie salynai puslankiu skiria Meksikos ir Karaibų jūras nuo Atlanto. Visų plotas 33.000 km2, gyventojų ligi 2 milionų.

Briuiše, bruišis, bruižė, rauda, žiežulė (Leuciscus) Scardinius (erythrophtalmus L.) karpių (Cyprinidae) šeimos, Teleostei būrio kaulingoji žuvis. Akys raudonos, auksinio atspalvio. B. yra linkusi kitėti, darydama vietines rases. Gyvena Europoje, Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Aralo jūrų srityse. Į šiaurę jos išplitimo riba siekia Suomiją. Europos vakaruose B. gyvena visur, išskyrus Graikiją, Pirė-.nėjų pusiasalį, šiaurės Škotiją, Skandinavijos šiaurinę dalį. Lietuvoje įprasta žuvis, ypač ežeruose. Mėgsta ramius, apaugusius vandenis. Minta daugiausia smulkiais dumblo gyviais. Suaugusi žuvis pasiekia 20—30 cm ilgio ir vieno kg svorio, bet paprastai jos esti daug mažesnės — ligi 250 gramų.

Briulov Kari (1799—1852) rusų tapytojas. Studijuodamas Romoje, 1830—1833 sukūrė savo žymiausią paveikslą — Paskutinė Pompėjos diena. Nuo 1836 tapybos profesorius Petrapilyje. Kiti jo paveikslai: Nukryžiuotasis, Bachčisarajo fontanas ir daug portretų. Kaip tapybos profesorius buvo įtakingas savo mokiniams, sudariusiems vad. B. mokyklą.

Bryum Bryaceae šeimos samanų gentis, turinti ligi 800 ištirtų rūšių. Lietuvoje pasitaiko bent 6 B. rūšys: sūnyčius vėleninis, s. plaukalaibis, s. sidabrinis, s. tamsusis, s. raudonasis, s. liūninis.

Briuselio konferencijos 1) 1853 JAV iniciatyva sukviesta jūros konferencija meteorologinių stebėjimų jūroje vienodam būdui nustatyti ir jūros gelmių bei vėjų stebėjimo bendram planui paruošti.

2) 1874 karo teisių ir papročių klausimu, šios B. K. medžiaga buvo pagrindas 1899 ir 1907 Haagos taikos konferencijoms.

3) 1899—1900 konferencija vergų prekybos panaikinimo Afrikoje klausimu.

4) 1898 cukraus pramonės reikalu. Ji sudarė pagrindą 1902 cukraus konvencijai, nustojusiai galios, 1914 karui prasidėjus.

5) 1920—1921 ekspertų konferencija reparacijų dydžiui nustatyti, o tas reparacijas turėjo mokėti Vokietija, I pas. karo metu padarytuosius nuostolius atlygindama Prancūzijai, Belgijai ir kt.

6) 1921 IV 20 — VI 2 konferencija tarp Lietuvos ir Lenkijos atstovų, Lietuvai reikalaujant, kad Lenkija laikytųsi Suvalkų sutarties nuostatų. Iš Lietuvos pusės dalyvavo E. Galvanauskas, P. Klimas, T. Norus, O. Milašius, M. Sleževičius, V. Jurgutis ir J. Eretas. Lenkų delegacijai vadovavo Aszkenazy. Derybos buvo lenkų nutrauktos VI 2.

7) 1948 III 17 čia buvo pasirašytas Anglijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo vad. B. paktas.

8) 1950 Europos gynimo konferencija, sudariusi šiaurės Atlanto vyriausiąją karinę vadovybę.

Briuselio sutartis 1948 III 17 sudarytoji sutartis tarp Prancūzijos, D. Britanijos, Belgijos, Olandijos ir Luksemburgo dėl ūkinio bendradarbiavimo ir dėl bendro apsigynimo, ypač prieš Vokietiją. Penkių valstybių paktas sudarytas 50 metų, ir sudaro šiaurės Atlanto paktą.

Briuselis, pi'. Bruxelles, flam. Brussel, Belgijos sostinė; 956.000 gyventojų (1951). Didesnioji miesto dalis yra Senos (Senne) upės klonyje, ir gyvenama daugiausia flamų; kita dalis su svarbiausiomis įstaigomis yra augščiau klonio, ir gyvenama valonų. Upėmis ir kanalais B. sujungtas su šiaurės jūra ir pramoninga Charleroi sritimi. Senamiestis yra penkiakampės formos, seniau buvo apsuptas tvirtovės pylimu, kuris vėliau buvo paverstas bulvua-rais. Jame spiečiasi prekybos įmonės, ban-

Briuišė

K. Briulov Turke

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4351-0=4351 wiki spaudos ženklai).