Puslapis:LE03.djvu/29

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

nuo Nidos, 36 km nuo Kuršių marių žiočių ties Klaipėda. Užmaris čia turi 3,4 km pl., o kietas ir seklus Kuršių marių dugnas pavojingas laivams. Laivybos tikslams 200 m nuo kyšulio mariose pastatytas švyturys (55025',3 geografinio pločio, 2107',1 geografinio ilgio).

Biržtvos miškas, 15 km nuo Tauragės, 309 ha eglynas su drebule ir beržu.

Biržų apskritis apima (1940) 2.710 km2 su 111.311 gyv. (1939). Buvo sudaryta iš 11 valsčių: B., Daujėnų, Joniškėlio, Krinčino, Nemunėlio Radviliškio, Pabiržės, Papilio, Pasvalio, Saločių, Vabalninko ir Vaškų. Vakarinė dalis yra lygi žemuma su mažu nuotakumu į Mūšą, o rytinėje daugiausia kalvoti žemėvaizdžiai ligi 8,6 m augščio (Kupreliškio apylinkėje). Į vakarinę dalį įsikiša nuo Linkuvos besitraukiąs galinių morenų pylimas, kuris vidutiniškai yra apie 30 m augštesnis už tų vietų bendrą paviršiaus lygį. Daug kur į paviršių išeina devono sistemos uolienos, o tarp Biržų ir Pasvalio paviršiuje pasirodo šios sistemos gipso klodai. Jie apkloti nestoru moreniniu antpilu. Gipso klodams pamažu ištirpus, pasitaiko įgriuvimų, atsiranda duobių, kurios yra būdingas tų vietų žemėvaizdžio elementas. Ryškiausiai jos matomos Kaunių, Kirdonių, Juodžionių ir kt. kaimų laukuose. Kaikurios duobės tiek didelės, kad jos, prisisėmusios vandens, daro mažus ežerėlius (Duobužis). Likėnų kaimo laukuose ir Pasvalyje yra mineralinio vandens versmių, žymesnės upės: Mūša, Apaščia, Pyvesa, Rovėja, Tatula, Lėvuo ir Nemunėlis. Dėl mažo nuotakumo upių kloniai pelkėti, o pavasarį kyla potvynių. 1919— 1940 buvo atlikti didėli nusausinimo darbai: upių vagos pagilintos, ištiesintos ir iškasta ligi 2000 km atvirų griovių laukų ir pievų vandeniui į upes nuleisti. Daugumas upių upelių teka šiaurės linkme. Jos visos priklauso Mūšos (Latvijoje vad. Lielupės) nuotakui. Gyvenamosios vietovės yra susikūrusios prie upių, o šlapiose lygumose jos spiečiasi pakilesnėse vietose. Dažniausiai kaimo kryptį nulemia upės linkmė. Todėl daugumas kaimų nusistatę pietų šiaurės linkme.

Dirvos daugiausia sunkios, derlingo priemolio. Vakarinėje dalyje daugiausia sunkus dirbti priemolis, rytinėje lengvi priemoliai ir sunkūs priesmėliai.

Miškais užaugę 15,8% viso ploto. Didesni jų masyvai yra prie Nemunėlio ir pietų dalyje — žaliosios tęsinys. Gipsingose vietose miškų nėra.

Visuotinio žemės ūkių surašymo (1930) duomenimis B. A. buvo 14.810 ūkiai nuo 1 ligi 200 ha didumo ir nuo 18 ligi per 200 ha. Iš viso 225.607 ha, kurių 193.176 ha privati nuosavybė, o 27.636 ha nuomuojama. Ūkių

Biržų gimnazija

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2888-0=2888 wiki spaudos ženklai).