Puslapis:LE03.djvu/299

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

buvo ir dvaro naujakurių, kurie gavo žemės dvarą parceliuojant. B. veikė šios įmonės ir įstaigos: plytinė, lentpjūvė, pieno perdirbimo bendrovė, pradžios mokykla, pašto agentūra, žemės ūkio draugija Vienybė, kurios iniciatyva įsteigti Poilsio namai — vasarnamis. XIX a. pabaigoje vaidino žymų vaidmenį lietuvių sąjūdyje: B. nemaža suruošta Šiaulių gegužynių. 1825— 1830 pro B. buvo kasamas Dubysos—Ventos perkasas, kuris iš Kurtuvėnų slėnio eina čia dešiniuoju Dubysos slėnio šonu. Per perkasą greta B. mokyklos rūmų pastatytas plento tiltas. Perkasas apie B. išliko visai sveikas. Ties B., žemiau plento tilto, per Dubysą pastatyta vandens malūno 1,8 m paspyrio užtvanka.

Bubikopf (vok. — vaiko galva) mergaičių ir moterų plaukų kirpimo ir šukavimosi būdas be kasų, primenąs berniukų šukuoseną.

Bubilas ž. Babilos (II t. 21 psl.).

Bubinas iš vytelių pintas doklas žuvims vandenyje laikyti.

Bubinas (Bubėnas) 1) Antanas (1849 I 29 Gadunavo vi. Duseikių k.—1912 XII) knygnešys, nuo 1883 kas mėnesį ėjęs į Tilžę ir Klaipėdą iš ten knygų atsinešti. Už lietuviškas knygas buvo kalinamas 1886 ir 1905.

2) Domininkas (1856 XI 18 Gadunavo vi. Duseikių k. — po 1936) knygnešys. 1877—1882 atlikęs karo tarnybą, nuo 1883 pradėjo gabenti knygas per sieną ir jas platinti. Pirmą kartą už knygas suimtas 1884, 1899 V vėl suimtas, bet pabėgo. 1901 II—XII kalinamas. 1902 V 15 nuteistas 3 metams ištremti į Viatkos guberniją. 1904 IX 12 amnestuotas grįžo Lietuvon. Trumpam buvo išvykęs Skotijon, paskiau vėl grįžo. 1936 P. Rusecko Baudžiavai davė atsiminimus — Ir kunigavimas nuo ponų pareidavo.

Bubinas Kretingos aps. Salantų vi. upelis, Salanto (Minijos) kairysis intakas, 10 km ilgio. Įteka į Salantą 18,6 km nuo jo žiočių. Baseino plotas 16 km2. Rusų ir vokiečių žemėlapiuose klaidingai vadinamas Dubovka.

Bubių girinikija Šiaulių miškų urėdijos, bendro ploto 3328 ha. Miškai yra Didžiosios lygumos vakariniame pakraštyje ties žemaičių augštumomis — Kuršėnų, Kurtuvėnų, Kelmės srityse. Vyrauja mišrūs spygliuočiai: eglynai ir pušynai telkiasi dešiniajame Dubysos šone, lapuočiai su skroblo priemaiša kairiajame šone. Girininkijos ribose yra 9 ežerai ir didelės pelkės — Var-napelkė, Gužutpelkė, Didžioji, Gudprūdis. Paežerių liūnai — Raudeniuko, šermukšninio, Barsukyno ir Niaukos. Per B. G. eina Šiaulių—Tauragės plentas. Prie Paraudžio miško nuo 1912 veikė kartono fabrikas. B. G. veisiasi ir kiaunių, ūdrų, juodųjų gandrų, griežlių.

Bubių miškas Šiaulių aps. Padubysio vi. 127 ha ploto. Medynai mišrūs — eglė, pušis, beržas.

Bubių vasarvietė 15 ha ploto Padubysio miške, 15 km nuo Šiaulių.

Būblys ž. Baublys (II t. 269—270 psl.).

Bublys Aleksandras (1872 V 1 Svėdasų vi. Salų k.—1938 IX 23 Reading, Pa. JAV). Baigęs 6 Šiaulių gimnazijos klases, 1889 stojo į žemaičių kunigų seminariją Kaune. 1893 ją baigęs, metus mokytojavo Zaleskių dvare apie Veliuoną. Įšventintas kunigu 1894 XI 13. Vikaras Šeduvoje ir kitur, 1898 buvo policijos baustas už kryžiaus pašventini-m. I pas. karo metu buvo Joniškio klebonu. 1926 stojo į marionų vienuoliją Marijampolėje. 1927 išvyko į JAV misijų. 1931 IX 12 padarė amžinuosius įžadus. Dėstė lietuvių kalbą ir tikybą Thomsono kolegijoje. 1933 Amerikos marionų provincijos tarybos narys. Snaudalio ir kt. slapyvardžiais nuo 1897 bendradarbiavo Tėvynės Sarge, 1904 Lietuvių Laikraštyje, paskiau Draugijoje, šaltinyje, Viltyje, Tiesos Kelyje (kurį laiką ten redagavo Amerikos lietuvių skyrių). Išvertė rankraščiu likusią G. Schnuerro Viduriniųjų amžių kultūros istoriją.

Bublių miškas Kėdainių aps. ir vi. 60 ha ploto. Baltalksnynas su 3 ha beržo.

Bubnov 1) M i c h a i 1 (1858—1934) rusų istorikas, paleografas, nuo 1871 Kijevo universiteto senovės istorijos profesorius. Po 1917 bolševikų perversmo emigravęs, nuo 1919 Belgrado universiteto profesorius, nuo 1921 Lublianos universitete. Išspausdino

Bubiu piliakalnis

Kun. A. Bublys

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4345-0=4345 wiki spaudos ženklai).