minėtųjų darbų, parašė: Tėvų teisė ir pareiga auklėti vaikus 1927, Rapukus kaupiant 1928, XXIX Eucharistinis kongresas 1929, Dievas Sutvėrėjas 1929, Pasikalbėjimas apie sielą 1930, Jėzus Kristus, Pasaulio Išgelbėtojas 1930, Gyvenimo pagrindas 1931, šventoji Dvasia 1932, Pamokslai 1936, Rusai stačiatikiai ir sentikiai Lietuvoje 1936, su Jakštu Per pikto laukus 1937, Straipsniai katalikams pasiskaityti (slapyvardžiu žemaičių Prietelis) 1937, Lithuania Catholica (be pavardės) 21948. Tremties Tėvynės Sarge išspausdino savo plačių, daugiausia rankraščiu likusių, atsiminimų dali.
- Bishop P. F. B. 1934; F. B(artkus) Vysk. P. B. — Tėvynės Sargas 1949 N 2—3; J. Vaišnora Ecce Sacerdos Magnus — Aidai 1949 N 25; Z. Ivinskis Vysk. P. P. B. — Aidai 1952 N 1; J. Sav. In me-moria di Mons. Būčys — l’Osservatore Romano 1951 N 288.
Bučinskas 1) Benediktas (g. 1905 III 27 Marijampolės aps. Krosnos vi. Nau-javalakių k.) pedagogas. Nuo 1929 Prienų žiburio gimnazijos mokytojas, kurį laiką Kauno Simano Daukanto seminarijos mokytojas. Nuo gimnazijos laikų rašinėjo Šaltinyje, Pavasaryje, Skautų Aide, Ryte, žvaigždutėje, židinyje, Budėk, Ateityje ir Ateities Spinduliuose. Slapyvardžiai B. B., Bei-tas, Bentas B. Kurį laiką dirbo Dzūkų ateitininkų veikimo komiteto sekretoriumi ir pirmininku, pavasarininkų Marijampolės skyriaus valdyboje; nuo 1928 keletą metų Ateitininkų Sąjungos centro valdybos narys, nuo 1928 LGSF centro valdybos sekretorius, vicepirmininkas ir 1930—1932 pirmininkas; kurį laiką ir vyr. skautų štabo narys.
2) Juozas (g. 1872 Marijampolės aps. Padovinio vi. ir k.). Nuo 1887 pradėjo slaptai vaikus mokyti lietuviško rašto, nuo 1894 ėmė platinti lietuviškas knygas. Dirbo daugiausia Marijampolės, Kalvarijos, Alytaus ir Vilkaviškio apskrityse, bendradarbiaudamas su Kancleriu, Palkausku, Daunora ir kt. Buvo suimtas ir kalinamas.
3) Mykolas (Michael W. Bush; 1872 Gudupių k., Liudvinavo vi., Marijampolės aps. — 1926 III 7 Brooklyne JAV) amerikiečių lietuvių veikėjas, pramonininkas ir kultūrininkas, 1888 išvyko į JAV. 1898 — 1903 Los Angeles mieste Kalifornijoje turėjo drabužių siuvyklą. 1903 Brooklyne įsteigė siuvyklą, kurioje dirbo keli šimtai žmonių, daugiausia lietuvių išeivių. Dažnai pats savo lėšomis ruošdavo koncertus, nemaža pasidarbuodamas drauge su M. Petrausku. Buvo Vienybės Lietuvninkų ir Vienybės bendradarbis ir rėmėjas. Po I pas. karo prisidėjo prie Lietuvos Atstatymo Bendrovės, 1920 su kitais newyorkiečiais organizavo lietuvių banką, Baltic States Bank, kur buvo vicepirmininku.
Bučinskis Vincentas (1789-—1853) rytų Lietuvos jėzuitas, teologinis rašytojas. Stojo į jėzuitus 1805 Polocke, kur baigė jėzuitų akademiją teologijos daktarų. Jėzuitus iš Rusijos teritorijos išvijus, gyveno Galicijoje, Austrijoje, Belgijoje, mirė Louvaine. Bendradarbiavo 18.17—1818 Miesięcznik Po-locki. Gyvendamas vakarų Europoje, išsp. Institutiones doctrinae religionis 1842, Ins-titutiones philosophicae 1843—1844.
Būčys Juozapas (g. 1874 II 2 Lyduokių par. Gerklynės k.) kunigas. Baigęs 1890 Žemaitkiemio pradžios mokyklą, slaptai mokė kaimo vaikus. 1892 Vilniuje privačiai mokėsi. Vilniuje 1895 išlaikė 4 klasių egzaminus, bet paimtas kariuomenėn, tarnavo Maskvoje. Karinę prievolę atlikęs, 1901 stojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1906 įšventintas kunigu. Seminarijoje pasireiškęs karštu lietuviu, vyskupijos lenkiškos vadovybės buvo paskirtas vikaru į Baltstogę, suprask, ten nuo lietuvybės atvėsti. čia įkūrė katalikų darbininkų draugiją, nukonkuravusią lenkų endekų įkurtąją draugiją Mūzą. Draugija gyvavo ligi I pas. karo. čia parašė šv. Barboros dramą, keletą kartų iš rankraščio suvaidintą. Lenkų skundžiamas, 1909 buvo perkeltas klebonu į Kiauklius, po 3 mėnesių į Gegu-žynę, kame išbuvo ligi 1928, pastatęs ten mūro bažnyčią ir atlietuvinęs anksčiau ap-lenkintą parapiją. 1928 pavasarį perkeltas į Kruonį. 1928 VI pakeltas Kaišiadorių vyskupijos kanauninku. Nuo 1935 Semeliškių' klebonas. Bendradarbiavo Viltyje, Aušroje (Vilniuje), Lietuvos Aide (Vilniuje), Ryte. Pasirašinėjo slapyvardžiu P. Skiedra. Norėdamas pabrėžti Vilties katalikiškumą, lenkiškai vertė atitinkamas vietas iš ten ir jas spausdino Vilniaus lenkų kunigų organe Dwutygodnik Dyecezyalni. Išsp. vieno veiksmo dramą šv. Barbora 1913, vaikų vaizdelį Gintarai, vieno veiksmo vaizdelį Kūčios, Amžiną pasaką.
Bučiūnų miškas Kėdainių aps. Baisogalos vi., 212 ha ploto. Dirvožemis priemolio. Brandūs eglynai su pušimi, beržu, uosiu ir juodalksniu.
Bučius ž. Varža.
Būda 1) Marijampolės aps. Balbieriškio vi. kaimas, 5 km nuo Balbieriškio. 1863 sukilime čia buvo pasirinkę stovyklą Sužino vadovaujami sukilėliai, kurių buvo ligi 300. 1863 V 23 tarp sukilėlių ir maskolių čia buvo kautynės, kur žuvo 15 maskolių, o jų 20 buvo sužeista. Ir sukilėlių buvo sužeistų, patekusių į nelaisvę ir maskolių sukapotų.
2) Trakų aps. Kaišiadorių vi. kaimas, 9 km nuo Kaišiadorių, čia 1863 maskolių buvo sugautas vienas sukilėlių vadas, Kietas Koreva, netrukus Kaune sušaudytas. Gi po kelių dienų čia įvyko kautynės tarp sukilėlių ir maskolių. Kiek tiek nuostolių tu-