Saturnino Elijošiaus vardu perėjo į karmelitus. 1830 įšventintas kunigu. Nuo 1863 rusų valdžios persekiojamas ir varinėjamas iš vietos į vietą. 1884 IV — 1886.1 (karmelitų vienuolyną uždarius) buvo Visų šventųjų vienuolyno prioru.
- Wolyniak (Gižycki) Z przeszlošci karmelitöw 1918.
Budinai Herodoto boudinoi — „didelė žydraakė, rudaplaukė” tauta, gyvenusi Dniepro ir Dono baseinuose, siekusi limeni o ežerą, turėjusi du didelius miestus — Geloną ir Gerą, kuriuose gyvenę atvykėliai, nepanašūs į B. Patys B. gyvendami tankiuose miškuose, vertėsi medžiokle. Tas Herodoto žinias aiškindami, vieni laikė juos slavais krivičiais, kiti suomiais, mongolais, o T. Narbutas — net iš Indijos atvykusiais lietuvių protėviais.
Büdingen vakarų Vokietijos miestas Hes-sene, vasarvietė. 6800 gyventojų (1953). Iš karolingų laikų išlikusi šv. Remigijaus koplyčia, grafų Isenburgų pilis, XV a. rotušė ir daug namų iš to paties laiko.
Budintoja viena iš daugelio Lasickio De diis Samagitarum rašte pramanytų žemaičių dievybių, tariamoji budinimo deivė. Iš Lasickio ją pakartojo Motiejus Pretoras (Deliciae Prussicae), taip pat ir Narbutas.
Budizmas pirmoji universali religija, atsiradusi Indijoje VI—V a. pr. Kr., didžioje epochoje, kai konfucionizmas atsirado Kinijoje, pitagorizmas Graikijoje, ir gal Zara-tustros mokslas — Irane. B. paskelbė Gota-mäj veikęs Gango slėnio srityse ir vėliau gavęs „apšviestojo” ar „Budos” vardą. Pradžioje būdamas viena iš daugelio vietinių sektų, karaliaus Asokos įtakoje, III pr. Kr. B. pradėjo ekspansiją Azijoj: dar prie Asokos jis paplito visoje Indijoje, bramanizmą nustumdamas į antrą vietą, ir persimetė į Ceiloną ir Himalajų sritis; mūsų eros pradžioje jis atsirado Burmoje, Siame, Indonezijos salyne ir Kinijoje; IV a. jis pasiekė Korėją, VI a. atkilo iki Japonijos ir VII a. įsiviešpatavo Tibete ir Mongolijoje. Visuomet būdamas taikus ir tole-rantus nevartojąs jokio smurto ar prievartos ir dažniausiai priimąs krašto valdovų ir augštųjų sluogsnių įtaką, B. savo ekspansijoje turėjo taikintis prie kitų kraštų dvasinių savumų, ir pradėjo tolintis nuo savo pirminių dėsnių, rodydamas silpnėjimo žymių. Pačioje Indijoje, VI—Vila. bramanizįmas su bramanų kasta priešaky atsigavo ir pradėjo griežtą kovą su B., kol tas ten beveik išnyko. Bet B. išsilaikė Ceilone, Azijos pietryčiuose, Tibete, Mongolijoje ir iš dalies Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Prieš II pas. karą kaikurie mokslininkai sprendė, kad visų srovių budistų esą apie 400—500 milionų. Betgi atrodo, kad toks skaičius yra žymiai perdėtas, ir atsargesniu skaičiavimu jų buvo buvę ne daugiau kaip 100—150 milionų.
Kol B. buvo sukoncentruotas vienoje srityje, stengėsi išlaikyti savo dvasinį vieningumą. Tam reikalui buvo šaukiami visuotini susirinkimai, kurių buvo trys: pirmasis tuoj po Gotamos mirties; antrasis po 100 metų; tretysis Pataliputroje, Asokos laikais (III a. pr. Kr.). Kai B. išaugo ir aprėpė įvairius ir vienas nuo kito tolimus kraštus, visuotiniai susirinkimai pasidarė negalimi. Nors B. istorija mini dar tris susirinkimus II, IV, VIII a., tačiau tai buvo tik vietinio pobūdžio susirinkimai, kuriuos negalima vadinti visuotiniais.
Pietų B. (Hinayana). Neturėdamas jokios pastovios ir bendros vadovaujamosios organizacijos, B. įvairiuose kraštuose vystėsi įvairiais keliais, ir dabar, nekalbant apie jo įvairias sektas, jis yra suskilęs į keturias pagrindines sroves: pietų B. (Ceilone, Burmoje, Siame), šiaurės B. (Nepale), Kinų B. (Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje) ir lamaizmas (Tibete ir Mongolijoje). Iš šitų srovių pietų B. yra savotiškiau-sias ir būdingiausias. Jo doktrina yra išdėstyta Palio kanone, — t. y. raštuose, surašytuose palio kalba, indoariečių kalba, gimininga sanskritui, nors ir už jį jaunesnė. šis kanonas, rastas surašytas palmių lapuose, yra seniausias, labiausiai autentiškas Gotamos mokslo išdėstymas. Jo pagrindinė dalis susideda iš trijų „pitakų”, arba krepšių: Vinaya pitaka, Sutta pitaka ir Abhidhamma pitaka. Vinaya pitaka duoda vienuolių gyvenimo taisykles; Sutta pitaka dėsto mokslo (dhamma) esmę, ir ji apima Gotamos kalbų bei pamokslų rinkinius, iš kurių svarbiausieji ara „ilgos kalbos” (Digha ni-kaya) ir „vidutinės kalbos” Majhima ni-kaya). Tretysis krepšys, Abhidhamma pitaka, yra palaidų minčių ir lyginimų rinkinys, kuris atvaizduoja B. mokslo psichologinę pusę. Greta su pitakomis Palio kanonas apima dar Dorovės Ke-
Gotama (Buda) statula I a. pr. Kr.
Gotama (Buda) XII a. medžio piaustinys