dysis vežimas”, save priešais statant Palio kanonui kaip „žemam vežimui” — Hinayanai. Mahayanos mokslas padėtas Sanskrito kanono pamatan, o jis galutinai buvo suformuluotas II a. ir buvo priimtas ketvirtojo budistų susirinkimo, sukviesto Kašmi-ro ir žiemvakarių Indijos karaliaus Kaniš-kos. šis mokslas, pripažindamas ypatingas būtybes, pradėjo kelią ne tik paties Budos dievinimui, bet ir neribotam Budų, Bodhi-satvų ir dar žemesnių dievų, dvasių, angelų dievinimui, grįždamas atgal į primityvų politeizmą. Sanskrito kanonas yra europiečiams mažiau prieinamas. Jis turi 108 tomus, iš kurių tik maža dalis tėra išversta. Iš jo labiausiai yra žinomi „Lalita Vistara”, fantastiška, pilna legendų ir stebuklų Budos biografija, ir „Lotos Sutra”, šiaurės kanono pagrindins tekstas, labiausiai žinomas centrinės Azijos budistams.
Kinijos B. B. Kiniją pasiekė 67 po Kr. jau mahayanos forma. Ten jis gavo dar vietinių pažiūrų priemaišo, ir sudarė savotišką, elektišką doktriną, egzistuodamas greta su konfucionizmu ir taoizmu. Kinų budistų kanono didesnė dalis yra vertimai iš Sanskrito ir Palio kanonų, o mažesnę sudaro pačių kiniečių veikalai. Jame yra ir visos pitakos, Lalita Vistara ir Lotos Sutra. Jis yra 6700 tomų 1662 veikalų, ir sakoma, kad jis esąs 700 kartų ilgesnis už Naująjį Testamentą, būdamas ne tiek kanonas, kiek B. pagrindinė biblioteka. Kinijos B. ir jo santykiams su Indijos B. pažinti yra būdingi dviejų kiniečių vienuolių, Hiueng Tsiango (IV a.) ir Fa Hien (VII a.) kelionių aprašymai. Jieškodami tikros B. doktrinos ir jo autentiškų raštų, jie nukeliavo į Indiją ir aprašė B. jo gimtajame krašte. IV a. B. Indijoje buvo dar pilnas jėgų, bet VII a. jis jau rodė smukimo žymių. Iš Kinijos persimetė į Korėją (372), o iš ten į Japoniją (552), kur B. kanonas buvo priimtas kiniečių forma ir kiniečių kalba. Tik paskutiniaisiais laikais Japonijoje, konku-renijos su krikščionybe skatinami, pradėjo rūpintis kanoninių knygų vertimu japoniškai.
Lamaizmas. B. Mahayanos forma buvo įvestas Tibete tik VII a. Ten jis išsivystė į lamaizmą, tai yra į augšto rango vienuolių — „lamų” tikybą. Lamos daro griežtą organizaciją ir hierarchiją su Dalai Lama priekyje. Iki paskutinių dienų jiems priklausė Tibeto dvasinė ir pasaulinė valdžia. Sakoma, kad Tibete esą per 3000 vienuolynų, iš kurių didžiausias turi per 10.000 vienuolių. Lamaizme tikro B. jau beveik negalima pažinti: jis yra tiek sumaišytas su ritualu, magija, prietarais, įvairių rūšių politeizmo pradais ir senos vietinės priešbudlstinės stabmeldybės liekanomis.
Be šitų keturių pagrindinių srovių, kiekvieno krašto budistai yra suskilę į daug įvairių sektų ir pakraipų, kurių yra šimtai: Palio kanono budistai dar nuo senų laikų skirstosi į 18 pagrindinių „mokyklų”, ir net Japonijos B. yra suskilęs į 12 atskirų didesnių sektų. Kad ir daug srovių ir sektų su įvairiais skirtumais, bet visų dabartinio B. doktrinų pagrindas tėra įsitikinimas, kad kentėjimas yra nenutraukiamai susytas su gyvenimu ir kad kentėjimą tegalima nugalėti, tik patį gyvenimą nugalėjus ir nirvanos amžiną ramybę pasiekus, šiuo atveju B. yra didžiausio pesimizmo reiškėjas. Tačiau tai dar nereiškia, kad B. iš pradžios buvo paremtas tokiu įsitikinimu. Suttos pi-takoje nirvana (nibana) minima labai retai ir Gotamos kalbose ir pamoksle; greta su didžiausiu pesimizmu randame daug nepaprasto grožio ir gilumos tekstų, kurie skelbia, kad kentėjimas gali būti nugalėtas, pašalinus gyvenimo piktumą ir netobulumą. Be to, nors Palio kanonas yra seniausias budistų kanonas, betgi jis nėra seniausias ar tikriausias B. tekstas, nes seniausieji ir neginčytino tikrumo tekstai yra karaliaus Asokos ediktai, jo įsakymu buvę iškalti ant uolų ir stulpų III a. pr. Kr. ir išlikę iki mūsų laikų, šitie tekstai nemini nirvanos nei kaip termino, nei kaip sąvokos, ir jie nežino gyvenimo neigimo. Antraip, visa jų ideologija yra paremta didžiausiu gyvenimo gerbimu ir troškimu jį tobulinti, padarant džiaugsmo ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams. Tas troškimas lengvai tilpsta į aštuonialypio kelio gaires. Jis buvo Asokos valdymo programa, dėl kurios B. ir pradėjo plisti. Asoka gyveno tik už
X a. budistų šventykla