Palinkęs į teosofiją. Išspausdino Filosofijos straipsniai 1920, Pasaulio minčių šaltinis — knygos 1921, Pirmieji bandymai 1923, Puiki mintis 1923, Žingsnis prie savožinystės 1923, Pažadėtoji diena 1923, Puskepės idėjos 1940.
Budrio korespondencijos. 1885—1890 Petrapilio lenkų Kraj savaitraštyje Juozas Adomaitis, pasirašydamas Budriu, išspausdino apie 40 korespondencijų, parašymo vietą žymėdamas Tilžę, nors pats tuo laiku gyveno Varšuvoje. Tose korespondencijose jis plačiai informavo to laikraščio skaitytojus apie tautinę ir kultūrinę lietuvių veiklą, Aušra pradedant. Ramiomis informacijomis jis stengėsi paveikti lenkų visuomenę palankiau į lietuvius žvelgti. Lenkų visuomenei davė nemaža žinių apie tautinę lietuvių veiklą ir kėlė susidomėjimą nauju tautiniu reiškiniu. įNuo 1889 ėmęs redaguoti Varpą ir nuo 1890 įsitraukęs Varpo darban, jis nustojo Kraj laikraštyje bendradarbiauti.
Budrys 1) Antanas (1841 Raseinių aps. — 1864 III 15 Daugpilyje) vienas iš 1863—1864 sukilimo Lietuvoje sukilėlių vadų. Pradžioje buvo sutelkęs savarankišką sukilėlių būrį, paskiau susijungė su špoku (slapyvardis). Veikė Marijampolės apskrityje. 1863 VII 3 pateko į rusų nelaisvę, buvo kalinamas Suvalkų kalėjime, paskiau buvo išgabentas į Daugpilio tvirtovę ir ten 1864 III 15 buvo sušaudytas.
2) Dzidas (g. 1903 V 25 Raseinių aps. Šimkaičių vi. Paskynų k.) ekonomistas. 1923 eksternu baigęs Kauno Aušros gimnaziją, stojo į LU teisių fakulteto ekonominį skyrių, kurį baigė 1927. Mokytojavo 1926—1927 augštesniojoje komercinėje mokykloje, 1928 —1929 Aušros gimnazijoje, 1928—1935 dirbo Lietuvos Banke prie Lietuvos Banko Biuletenio leidimo. 1931—1932 Rockfellerio fundacijos stipendininkas Londono universitete. Nuo 1932 VDU teisių fakulteto jaunesnysis asistentas, 1933 vyresnysis asistentas. Redagavo moksleivių laikraštėlį Atžalą, jaunimo žiežirbą ir dirbo Socialdemokrato redakcijoje. Apgynęs disertaciją daktaro laipsniui gauti, nuo 1940 Vilniaus universiteto ekonominio fakulteto docentas. Bendradarbiavo Kultūroje, Aušrinėje, Lietuvos žiniose, švietimo Darbe, Mokykloje ir Gyvenime, Lietuviškojoje Enciklopedijoje. Atskirai išsp. Visuomenės ūkio istorija 1925, Kapitalistinis ūkis 1925, Politinės ekonomijos vadovėlis 1929 (21936).
3) Ignas (1885 II 4 — 1943 V 14) Marijampolės apskrities agronomas. Už nacių išleistųjų ūkinių potvarkių sabotavimą vokiečių gestapininkų buvo suimtas ir išgabentas į Stutthofo koncentracijos stovyklą (kalinio N 21.334) ir ten mirė, dėmėtąja šiltine užsikrėtęs. Nuo 1912 bendradarbiavo Lietuvos žiniose ir kt. laikraščiuose
4) Jonas (g. 1889 V 10 Kaune) baigė 1907 Kauno gimnazija, 1900—1905 dalyvavęs ir Dainos draugijos chore. 1907—1915 tarnavo įvairiose Lietuvos ir Latvijos valdžios įstaigose. Nuo 1915 mobilizuotas, tarnavo rusų kariuomenėje, o 1920—1921 studijavo Vladivostoko rytų kalbų institute. Lietuvon grįžęs, nuo 1921 VII 21 buvo generalinio štabo kontražvalgybos viršininku. Vienas iš Klaipėdos sukilimo organizatorių ir vyriausias sukilėlių var das. 1923 II 24 paskirtas Klaipėdos krašto augštojo Lietuvos įgaliotinio padėjėju, o nuo 1923 IV 1 augštuoju įgaliotiniu. 1924 X 27 — 1925 XI 8 Klaipėdos gubernatorius. 1927 I 12 — 1928 I 1 vidaus reikalų ministerijos patarėjas. 1928 I 23 — 1933 XI 15 Lietuvos konsulas Karaliaučiuje, 1933 XI 15 — 1936 XI 1 Lietuvos generalinis konsulas Rytų Prūsams. Nuo 1936 XI 11 Lietuvos generalinis konsulas JAV, 1940 gavęs New Yorko miesto garbės piliečio vardą. Išsp. Short economic outline of Lithuania 1938. Amerikos lietuvių spaudoje išspausdino savo atsiminimus iš Klaipėdos sukilimo laikų.
5) Jonas (1882 III 8 —1919 II 27 Ja-kabsmiestyje Latvijoje) kunigas. 1898-1902 pasimokęs Raseiniuose ir Kaune, 1903 stojo į Mogilevo kunigų seminariją. 1907 V 31 įšventintas kunigu, buvo 1907—1909 vikaru Samaroje, 1910—1911 Pabaiske, 1911—1912 UI Obeliuose, nuo 1912 III 9 Aknystos fili-jo.s klebonas. Rūpinosi lietuviškų mokyklų kūrimu ir varė akciją už Aknystos apylinkės įsijungimą į Lietuvos respubliką. 1919 bolševikams Aknystoje įsiviešpatavus, B. akcijos priešai jį įdavė bolševikams, o tie ji suėmė ir Jakabm'iestyje sušaudė.
6) Stasys (g. 1916 VII 14 Kauno aps. Vilkijoje) gydytojas. 1935 baigė Kauno Aušros gimnaziją ir 1940 VDU medicinos fakultetą. Nuo 1931 dalyvauja skautų veikloje, 1937 — 1940 ir 1950 — 1952 gydytojų korporacijos Fraternitas Lituanica valdybos narys. Nuo 1952 JAV Lietuvių Gydytojų Sąjungos narys. Medicinos ir visuomeniniais klausimais bendradarbiauja lietuvių periodinėje spaudoje.
Budriūnas 1) Antanas (g. 1902 Biržų aps. Pabiržėje) muzikas, šiek tiek muzikos pasimokęs iš brolio Motiejaus (3), 1922 stojo į Kauno muzikos mokyklą. Mokėsi var-
Jonas Budrys