gonavimo, dainavimo ir kompozicijos. Nuo 1927 Dotnuvos žemės Ūkio Akademijos vargonininkas ir muzikos mokytojas. Nuo 1937 M. Pečkauskaitės vardo gimnazijos Kaune muzikos mokytojas, šaulių Sąjungos muzikos instruktorius, studentų ateitininkų choro vedėjas, Kauno konservatorijos mokytojas ir inspektorius 1939 jam vadovaujant, buvo suruošta šaulių Sąjungos dainų šventė Kaune, kur B. dirigavo jungtiniam chorui. Dalyvavo Muzikos Barų redakciniame kolektyve. Muzikos dėstytojo pareigoms 1942 vėl atsikėlė Dotnuvos žemės ūkio Akademijom Nuo 1945 Kauno konservatorijos mokslo dalies vedėjas. 1931—1933 Muzikos Baruose rašė muzikos istorijos bruožus. Parašė sonatą fortepionui, styginį kvartetą, chorui dainų ir giesmių, Lopšinę 1938, Našlaitės naktį 1938, fortepionui 15 lietuviškų liaudies šokių 1940. Bolševikinės valdžios įsakytas, 1953 chorui išleido įvairios muzikinės propagandinės makulatūros.
2) Bronius (g 1909 VII 29 Biržų aps. Pabiržėje) muzikas. 1925 —1928 studijavo Kauno konservatorijoje vargonus, kompoziciją, tremtyje gilino muzikos žinias Re-gensburge ir Stutt-garte. 1928—1934 karo ligoninės Kaune vargonininkas, 1933—1935 Kauno moterų dailės darbų mokyklos, 1935—1936 Kaišiadorių gimnazijos, 1936—1938 Kauno IV gimnazijos mokytojas. 1938—1940 Dotnuvos žemės Ūkio Akademijos lektorius, 1940—1941 Vilniaus Filharmonijos choro meno vadovas ir dirigentas, 1941 —1944 Vilniaus muzikos mokyklos mokytojas ir tuo pačiu laiku šv. Jono bažnyčios vargonininkas. 1942—1944 Vilniaus operos vyr. chormeist-ras. 1944—1945 Regensburgo vokiečių parapijos vargonininkas Nuo 1949 JAV, 1949 —1951 Amerikos Lietuvių radijo klubo Balsas Detroite chorvedys, nuo 1953 Los Angeles mieste šv. Kazimiero parapijos vargonininkas. 1945 —1948 suorganizavo Lietuvių Meno Kolektyvo chorą tremtyje. 1951 organizavo ir vedė savo vardo vyrų kvartetą, koncertuodamas Detroite. 1946 buvo vyriausiu dirigentu Lietuvių Dainos šventėje Wurzburge Vokietijoje. Parašė per 40 kūrinių chorui, solo, jų tarpe 3 giesmes vienam balsui 1946, fortepionui fugų, variacijų, sonatą, styginį kvartetą, simfoninę poemą orkestrui, smuikui Raudą. 1948 Amerikos Lietuvių Vargonininkų kompozicijų konkurse už dainą O, 'Nemune gavo antrąją premiją.
3) Motiejus (g. 1898 IX 22 Biržų aps. Pabiržėje) muzikas. 1924—1928 mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje ir tuo pat metu pradėjo dalyvauti spaudoje, bendradarbiaudamas Muzikos Mene, Muzikoje, Kultūroje, Muzikos Atžalose. 1927 —1931 Kretingos viduriniosios mokyklos muzikos mokytojas. 1931—1933 leido ir redagavo Muzikos Barus, muzikos kritikas spausdino Lietuvos Aide, ¡Naujojoje Romuvoje, nuo 1938 redagavo Muzikos Barus. Su J. Kačinsku įsteigė Lietuvių muzikų progre-sistų draugiją ir Tarptautinės naujosios muzikos draugijos Lietuvos sekciją. 1933 Klaipėdos muzikos mokyklos reikalų vedėjas ir J. Kačinsko organizuoto simfoninio orkestro smuikininkas. Lietuvių muzikos draugijos valdybos narys ir reikalų vedėjas. 1940 švietimo ministerijos kultūros reikalų departamento muzikos inspektorius, paskiau Vilniaus meno reikalų valdybos muzikos skyriaus viršininkas. 1940—1941 Kauno konservatorijos ir Vilniaus muzikos mokyklos estetikos lektorius. Vokiečių okupacijos metu pertvarkė ir susistemino gimnazijų ir pradžios mokyklų muzikos programas. Pradžios mokykloms išleido dainų rinkinį Pradinis dainynas 1944, chorui parašė dainų, išvertė R. Schumanno Muzikininkų auklėjimosi ir gyvenimo taisykles 1933. Tremtyje mokytojavo S.cheinfeldo lietuvių gimnazijoje ir muzikos kursuose, redagavo Patrios leidžiamus muzikinius dalykus.
Budrius Endrikis (1783 Lankos aps. Gas-tose — 1852 Briedausiuose prie Pilupėnų) M. Lietuvos poetas ir dainų rinkėjas. Pats vienas pasimokęs stojo žydkiemio (į pietus nuo Pilupėnų) bažnyčios vargonininku. Paskiau išsikėlė į Briedausių dvarą prie Pilupėnų pradžios mokyklos mokytoju ir vargonininku, čia gyvendamas, rinko dainas ir rašė eilėraščius. Apie 1820 L. Rėzai nusiuntė eilėraščius Budraus Pasikalbėjimas, Ant Brolio Swodbos, Apraudojimas, Pawasaris, Lapė be uodegos, kurie pirmą kartą buvo išsp. Vac. Biržiškos Nežinomuose senuose lietuviškuose tekstuose 1931 ir Myk. Biržiškos L. Rėzos Dainose II 1937. Rėzai nusiuntė penkių jo užrašytų dainų rinkinėlį, iš kurio Rėza savo 1825 dainyne teišspausdino vieną — Išėjo tėtužis, iškūprino (N 18). Prieš 1829 buvo sudaręs didesnį lietuviškų dainų rinkinį, patekusį į E. Gisevijaus rankas. Pridėjęs Hage.no prakalbą ir dainų vokiškai išvertęs, tas išspausdino 1848 N. Pr. Pr. Blätter žurnale. Betgi tarp tų dainų dvi (Szaltinatis ir Weliji-mas), greičiausiai, tebuvo B-. parašyti eilėraščiai. Išlikusiųjų B. rinkinio dainų dalį 1886 ir 1889 išsp. K. Bartsch Dainų Balsuose. Rėza 1827 siūlė B. lietuviškai para-
Bronius Budrlūnas