Puslapis:LE03.djvu/326

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

pro Lietuvos Brastos miestą ir ties Modlinu įteka į Vyslą 389 km nuo jos žiočių, žymesni intakai: Muchaucas, Narvis, Vikra. Baseino plotas 73.383 km2, vidutinis debitas ties Lietuvos Brasta 85, žemiau Narvies 296, prie žiočių 320 .m^/sek. Karalinis perkasas jungia B. su Dniepro baseinu per Muchaucą ir Pripeties Piną, o Augustavo sistema su Nemuno baseinu per Narvies Bebrą ir Juodąją Ančią.

Bugatti Ettore (1881—1947) prancūzų automobilių konstruktorius, turėjęs savo įmones.

Bugeaud Thomas Robert (1784—,1849) prancūzų maršalas, isly kunigaikštis. 1804 —1815 tarnavo 'Napoleono kariuomenėje, 1836—1837 nukariavo Alžirą. 1840—1847 Al-ži'ro gubernatorius. 1848 gynė nuo sukilėlių Liudviką Pilypą. Respublikos metu kandidatavo į prezidentus. Jo Oeuvres militaires išleista 1883, Lettres inédites 1923.

Bugenėlių miškas Ukmergės aps. Pabaisko vi. Ploto 200 ha. Augiavietė banguota. Dirvožemis smėlio, molio. Auga pušis, ąžuolas, beržas, drebulė. Medynai įvairiaam-žiai.

Bugenhagen Johann (1485-1558) vokiečių reformatorius, lotyniškai pasivadinęs Po-meranus. Skelbė Liuterio mokslą šiaurės Vokietijoje. 1522-1535 Wittenbergo, 1538— 1539 Kopenhagos universiteto profesorius. Išsp. Interpretatio in librum psalmarum 1523.

Bugenis Telšių ir Šiaulių aps. upelis, Virvytės (Vento) kairysis intakas, 12,1 km ilgio. Baseino plotas 57 km2.

Bugenis 1) Benediktas, Žemaitijos kilimo, kunigas, Rogačevo apskrities čeče-ros administratorius. 1863 sukilimo metu apkaltintas sukilime dalyvavęs. 1863 buvo nuteistas sušaudyti, bet šioji bausmė buvo pakeista ištrėmimu į Tobolsko guberniją.

2) Tadas ir ligi šiol nepaaiškėjęs žemaičių XVIII — XIX a. pradžios poetas, težinomas iš dviejų jo eilėraščių ištraukų, kurias žodyno rankraštyje davė D. Poška (Petras — apasztalas didis, nors su plika kakta; 1) Wienok tikra teisybe, jog tur dangaus rakta ir 2) Atkielauk arkleli baltas su puykiu balneliu, Sweykink alu, arielka, skaniu tabakielu).

M. Biržiška Iš D. Poškos raštų — Liet. Taut. II 3 1914.

Bugenis paragvajiškis (Ilex Paragvayen-sis Lamb;) buginių (Aquifoliaeeae) šeimos diržingų lapų medelis, savaime augąs Paragvajuje, B. paparastasis (Ilex aquifolium L.) ligi 6 m augščio užaugąs medis, turįs amžinai žalius, stangrius, plikus, blizgančius lapus. Auga vakarų ir pietų Europoje. Dažnai dekoraciniu krūmokšniu auginamas parkuose ir soduose.

Bugge 1) Alexander (1870—1929) norvegų istorikas, Oslo universiteto profesorius. Rašė apie vikingus ir viduramžių ūkio istoriją. Išsp. Vikingerne 1904—1906, Norges historie .1910—1916, Den norske traelasthandels historie 1925—1933. Leido Diplomatarium Norvegicum.

2) Sophus (1833—1907) norvegų filologas. Lyginamosios kalbotyros Oslo universiteto profesorius. Išskaitė daug runų įrašų. Kritiškai nagrinėjo mitologinius padavimus. Išsp. Studien über die Entstehung der nordischen Götter — und Heldensagen 1881 —1889, Norröne Skrifter af sagnhistorisk inhold 1864—1873, Norges indskrifter med de aeldre runer 1891—1924.

Bugiardini Giuliano (1475 —1554) italų dailininkas, po paveikslais pasirašydavo Julianus Florentinus. Svarbesnieji paveikslai: šv. Kotrynos sužieduotuvės, šventoji šeima, Madona su Kristumi.

Buginiai ž. Aquifoliaceae (I t. 228 psl.).

Buginiai Biržų aps. ir vi. kaimas, kur 1911—1913 veikė slapta kaimo jaunimo kuopelė knygynėliui ir lietuviškų laikraščių skaityklai įsteigti ir vaidinimams ruošti. Suvaidino 'Nesipriešink, Kvailą suprasi, aklą pamatysi, Ekspropriatorių.

Buglizitas mineralas — gipso ir anglizito mišinys, randamas Meksikoje.

Būgnas (it. tambūro, cassa, pr. tambour, rus. ukr. baraban) mušamasis instrumentas. Garsas gaunamas, lazdelėmis B. mušant. Jo garsai neturi tiksliai nustatyto augščio: daugiau reikšmingi ritmui. B. daromi iš molio, lenkto arba sukto medžio, metalo ir skobto medžio kamieno. B. forma būna vazos, katilo, cilindro pavidalo. Vazos ir katilo formos B. turi tik vieną galvą (oda aptemptą mušamąją vietą); cilindriniai turi 2 galvas (abiejuose galuose). Didieji B. turi 2 mušamąsias metalines lėkštes, žvangančių skambalėlių; mažieji B., kaip lengvi, vartojami kariuomenėj. Cilindrinių B. su žvangučiais atšaka yra tamburinas; vazos formos B. atšaka yra „svogūninė fleita” (drebinami oro bangomis svogūno galvos lukštai vartojami membranos vietoje) ir taurės pavidalo ragas (rago ar taurės pavidalo su membranomis lenktinės sidabro plokštelės, drebinamos iš burnos einančių oro bangų arba žandų virpėjimo). B. galvos esti aptemptos odos arba plonų metalo plokštelių. B. tėvynė buvo Egiptas, Iranas, Indija ir Kinija. Arabai iš rytų at-

Žemaitis — būgnininkas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5031-0=5031 wiki spaudos ženklai).