Puslapis:LE03.djvu/337

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

nama kaip dekoracinis medis. B. vaistinė (Betónica officinalis L.) ilgametis augalas, Lietuvoje augąs pamiškėse, krūmynuose, šlaituose, sausose pievose. Ligi 60 cm augščio. Vaistinė B. medžiaga vad. Herbą Betonicae. Auginama ir darželiams puošti.

Bula (lot. bulla) iškilmingiausias popiežiaus raštas, šiandien B. rašoma lotyniškai dideliame ir storame pergamente, leidžiama popiežiaus vardu ir pradžioje dedamas popiežiaus vardas be skaitmens, tik su priedu „servus servorum Dei”. B. turi tam tikrą antspaudą, seniau vadintą lotyniškai bulla, o dabar vadinamą plomba. Tai tam tikras medalis. Plomba paprastai yra švino. Tik imepratorių tvirtinimo B. seniau būdavo ir auksinės. Vienoje plombos pusėje yra šv. Petro ir šv. Povilo galvų paveikslai, jų tarpe kryžius ir apačioje parašyta: S. Paulus—S. Petrus; antroje pusėje—popiežiaus vardas su skaitmenimi, viršuje kryžius, šiandien plomba bevartojama svarbesniems reikalams. Jos vietoje dedamas tam tikras raudonas antspaudas, kur yra šv. Petro ir šv. Povilo galvų paveikslai, jų tarpe kryžius ir viršuje popiežiaus vardas. Svarbesnėse B., pvz. kanonizacijos, pasirašo kardinolas kancleris.

P. Malakauskis Bažnytinių teisių šaltiniai 1931.

Bulaika Mečys (g. 1907 IX 12 Seinų aps. Kapčiamiestyje) dailininkas, grafikas. 1926 baigė Leipalingio vidurinę mokyklą, čia besimokydamas, vadovavo moksleivių aušrininkų organizacijai. 1926—1931 Meno mokykloje mokėsi grafikos ir teatro dekoracijos meno. Padarė dekoracijas Pivošos pjesei Palangai, G. Puccini operai II tabarro. Iliustravo K. Borutos Duoną kasdieninę, H. Lukauskaitės Brangiausias pėdas, J. Biliūno Parinktus raštus. Yra nupiešęs gamtos vaizdų iš Dzūkijos krašto. Dalyvavo Kauno menininkų parodose ir 1935 grafikos meno parodoje Čekoslovakijoje. II pas. karo metu dėstė Meno akademijoje Vilniuje.

Bulat (ind. pulad — plienas) tam tikros rūšies kietas, standus, lamstus plienas. Senovėje gamintas Persijoje, Japonijoje. Iš Persijos atklydo Europon. B. plieno vardas vėliau buvo perkeltas ir į iš B. gamintus ir į galą platėjančius kardus.

Bulava (tot. — lazda) trumpa geležinė ar kokio brangaus metalo lazda viename gale su buože. Brangiaisiais akmenimis nusagstyta B. buožė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenėje buvo vartota jau XVI a. kaip hetmonų valdžios ženklas. Be karinių, ir didesniems miestams buvo suteikiamos teisingumo B.

Bulawajo, Buluvvajo, Pietų Rodezijos (p. Afrikoje) aukso ir akmens anglies kasyklų miestas; 54.000 gyventojų (1953), iš kurių ligi 33.000 baltųjų. Geležinkelių mazgas, aerodromas, cukraus rafinerijos, metalo pramonė, kasyklų mokykla ir technikumas.

Bulavų miškas Raseinių aps. Šiluvos vi. 335 ha ploto. Dirvožemis priemolio, drėgnas. Brandūs eglynai. Miškas rezervatinis.

Bulbariniai nervai nervinių skaidulų pluoštai, prasideda galvos smegenų branduoliuose ar išorėje esamose ganglijose, simetriškai išeiną ar įeiną į galvos smegenų paviršių ir išsišakoję galvos ar vidaus organuose, tuos organus su galvos smegenimis siedami į glaudų funkcinį ryšį.

Bulbinavos miškas Panevėžio aps. Krekenavos vi., 50 ha ploto. Drebulynas su beržu, uosiu, ąžuolu, klevu, skirpstu.

Bulbophyllum (Bolbophyllum) orchidėjos iš atogrąžos kraštų. Apie 100 rūšių. Kultūroje B. Lobbii Lindi, iš Javos.

Bulbul turkų ir persų poezijoje lakštingalos epitetas.

Bul-Bul (Būl-Būl) žvirblinių Pycnonoti-dae šeimos paukščių bendrasis pavadinimas. Panašūs į strazdus, maždaug varnėnų didumo. Pakaušyje arba sprande ilgos šeriu pavidalo plunks-ios. Apie 30 genčių, suskirstytų į 260 rūšių. Gyvena Afrikoj, atogrąžos Azijoje. Kažkurios rūšys veisiasi ir š. Kinijoje bei Japonijoje. Gyvena miškuse minta vabzdžiais ir uogomis.

Bulbus oculi akies obuolys, ž. Akis (I t. 66 psl.).

M. Bulaka Kauno prieplauka

Bul bul

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4128-0=4128 wiki spaudos ženklai).