pabaigoje. XIX a. pirmoje pusėje pasižymėjo savo portretais ir peizažais V. Dos-pevskij. XIX a. antroje pusėje B. M. augo prancūzų ir vokiečių menininkų ir jų srovių įtakoje. Angelovui ir Michailovui daug įtakos turėjo Böcklin ir Stuck. Naujojoje bulgarų tapyboje reikšmingas Bulgarijoje gyvenęs čekas J. Mrkvička (m. 1938). Savarankiškai augo tik istorinė tapyba. XX a. įsigali impresionizmas, bet netrūksta saviškų motyvų ir tapyboje. Skulptūroje didelių laimėjimų B. M. neturi. Svarbesni portre-tininkai: N. Marinov (m. 1948), St. Ivanov, peizažininkas N. Petrov (m. 1916), Chr. Stancev (m. 1950), B. Denev.
Bulgarija pietryčių Europos valstybė, Balkanų pusiasalyje, tarp Dunojaus upės, Juodosios jūros, Jugoslavijos, Graikijos ir europinės Turkijos. Plotas 110.800 km2.
Paviršius. Balkanų kalnynas skiria kraštą į dvi skirtingas dalis: padunojo B. ir pietų B. Balkanų kalnynas yra Karpatų kalnyno tęsinys, bevelk krašto viduriu nu-sitęsiąs iki pat Juodosios jūros. Į šiaurę nuo Balkanų yra padunojo B., o į pietus — pietų B. Jas abi jungia šipkos perėja (1330 m), viena iš nedaugelio Balkanų perėjų. Balkanų kalnynas yra ne tik B. upių takoskyra, bet ir klimatiškai B. skiria i švelnesnio ir daugiau kontinentinio klimato sritis. Jo šlaitai į šiaurę yra pamažėli nuolaidūs, bet į Dunojų nusileidžia stačiais krantais. Visa ši dalis ir sudaro padunojo plokštakalnę, išvagotą daugybės upių, sudarančių slėnius. Pietinė B. paviršiaus formomis yra daug įvairesnė: žemumos, plokštakalnės, kalnai čia suformavę skirtingų žemėvaizdžių. Į pietus nuo Sofijos miesto yra vienišas kalnų masyvas Vitos (2290 m). Toliau į pietus iškyla Rilo Dag kalnai, šioje srityje savo versmes turi visos trys didžiausios B. upės: Marica, Iskra ir Šturmą. Tarp Balkanų ir Rodopės kalnynų yra derlinga žemuma su lioso dirvožemiu.
Vandenys. Didžiausioji B. upė yra Marica, 530 km ilgio ir 35.000 km- baseino. Jos žemupys teka Graikijos ir Turkijos bendru pasieniu. Marica įteka į Aigėjo jūrą. Marica žemupyje teka plačia tėkme, vasarą po ilgų sausrų susiskaidančia į daug srovių, tarp kurių esama įvairaus didumo salų. Graikai jas vadina pagal savo raidyną: Alfa, Beta, Gama... Upės tėkmė kasmet keičiasi. Tad salos nepastovios. Sunku nustatyti ir upės vidurys. Kai tenka derlių nuimti, tarp B. ir Graikijos gyventojų iškyla ginčų, kam kuri sala priklauso. Struma yra kalnų upė. Ji teka į pietus, o žemupys Graikijoje vadinamas Strimon. Isk-ra, prasiveržusi pro Balkanus, teka per padunojo B., įteka į Dunojų. Didesnių ežerų B. neturi.
Klimatas į šiaurę nuo Balkanų yra daugiau žemyninis su griežtesnėmis žiemomis ir giliu sniegu. Pietinės B. klimatas yra švelnus, sveikas (ypač Maricos ir Tun-džos žemumose).
Augalai ir žemės ūkis. Balkanų kalnyno šiauriniai šlaitai apaugę ąžuolų, bukų, spygliuočių miškais, o pietų šlaite miškų maža, bet gerai auga turkiškųjų riešutų, alyvų medžiai. Miškai užžėlę per 25% viso krašio ploto. B. auginami šie kultūriniai augalai: Javai (kviečiai, rugiai, avižos, miežiai, kukurūzai), aliejiniai augalai (linai, kanapės, saulėgrąžos, rapsai, aguonos), vaisiai (ypač slyvos, vyšnios), vynuogės, rožės, valgomieji kaštanai, riešutai, medvilnė, ryžiai, cukriniai runkeliai, soja. B. yra žemės ūkio kraštas. Aliejinių rožių kultūros centras yra Kazanliko apylinkė, Tundžos upės slėnyje (Tundža teka tarp Balkanų ir Antibalkanų kalnų lygiagrečių grandžių). Iš rožių žiedų gaunamas rožių aliejus — brangi eksportinė prekė. Krašto ūkinis centras yra Plovdiv. Plečiamas šilkaverpių auginimas. Gyvulininkyste verčiamasi šalia žemės apdirbimo.
Žemės turtai ir pramonė. Žemės turtai ir turimoji vandens energija mažai naudojami. Daugumas kasyklų priklausė ir priklauso valstybei. Pirmauja minkštosios anglies kasyklos. Anglies iškasama ligi 1.750.000 tonų per metus. Geležies rūdos kasimas ką tik pradėtas. Yra nedideli kiekiai boksito, aukso, sidabro, mangano, vario, švino, chromo, marmoro. Druskos B. gauna Juodosios jūros pakraštyje. Krašto pramonė remiasi žemės ūkio produktų paruoša ir perdirbimu.
Prekyba su užsieniu palaikoma, eksportuojant tabaką, kviečius, kiaušinius, pieno produktus, kukurūzus, vynuoges, vyną, žemuoges, slyvas, rožių aliejų, kiaules, odas. Įvežama mašinos, įvairūs metalo gaminiai ir metalai, vilna, medvilnė, chemikalai, susisiekimo priemonės, audiniai.
Susisiekimas krašte vyksta geležinkeliais (3200 km), kelių tinklu (30.000 km), Dunojaus upe ir Juodąja jūra. Geležinkelių trys pagrindiniai ruožai jungia
Dunojaus slėnis