ir sėklinę medžiagą pavasarį paruošiant, iš lauko nesveikų augalų pašalinimas, sėjomainos prisilaikymas, sveikai užaugintų augalų derliaus sėklai vartojimas. Ypač svarbu sėklai nevartoti gumbų tokių B., kurios serga virinėmis ligomis: mozaika, lapų susisukimu, dryžlige, lapų garbanotumu.
- Žemės Ūkio Vadovas 2 leid. 1935; T. P. Dykstra Potato Diseases and their Control, U. S. Dep. Agr. Farmers’ Bull. No. 1881, 1941.
Bulvičius 1) Juozas (1876 Bartininkuose — mirė vokiečių okupacijos metu) knygnešys, Bartininkuose ir Gražiškiuose įkūręs Sietyno skyrius. 1897 daugelį siety-niečių suėmus ir juos paskiau iš Lietuvos ištrėmus, ar privertus i JAV pasitraukti, B. ir toliau platino knygas ir laikraščius ne vien savo apylinkėje, bet ir daug toliau. Spaudą leidus, bendradarbiavo Lietuvos ūkininke 1908 ir kt. Nepriklausomybės laikais buvo Vilkaviškio žemės ūkio kooperatyvų žemdirbių Vienybė ir Grūdas steigėjuose.
2) Petras (g. 1874 VI 29 Bartininkuose) Juozo (1) brolis, kunigas. 1881— 1886 mokėsi Bartininkų pradžios mokykloje, 1886—1893 Suvalkų ir Marijampolės gimnazijose. 1893—1898 Seinų kunigų seminarijoje. Ten besimokydamas, platino laikraščius ir knygas. 1898 nuvyko į Varšuvą kunigu įšventinti, tačiau ryšium su Vonsiackio iškelta Sietyno byla, tik ten atvykęs, tuojau buvo suimtas, kalintas Varšuvoje X paviljone ir už lietuviškų laikraščių platinimą bei Sietynui priklausymą gavo 6 mėnesius kalėjimo ir 2 metus ištrėl-mimo. Įnešęs užstatą, buvo paleistas, o 1898 XII 1 vysk. Baranausko įšventintas kunigu. Bet vėl buvo suimtas ir uždarytas į Petrapilio kalėjimą. Vysk. Baranauskui užtarus, buvo iš kalėjimo išleistas, bet tuojau ištremtas Sibiran į Blagoveščenską prie Amūro. Nuo 1900 buvo Vladivostoko ku-ratu ir Vladivostoko katalikų parapiją padarė dekanatu su 6 bažnyčiomis. Nuo 1909 Irkucko kuratas. čia įkūrė bažnyčias Zi-moje ir Inokentjevskoe. 1905 parvykęs Lietuvon atostogų, 1906 už pasakytą Pajevonyje pamokslą vėl buvo ištremtas. 1913 ėjo kunigo pareigas Petrapilyje, 1914 klebonas Posinyje, Latgalijoje. 'Nuo 1918 Lietuvoje. Buvo vikaru Virbalyje, 1920—1921 buvo Kauno Šančių karo kapelionu, 1921 įsteigė Aleksoto parapiją, buvo klebonu Veiveriuot-se, Bartininkuose, nuo 1931 Endriejave. Nuo 1905 bendradarbiavo Lietuvių Laikraštyje, Vilniaus žiniose, šaltinyje, Viltyje, Lietuvos Mokykloje, Pavasaryje, Trimite, Draugijoje, Ganytojuje, Sargyboje. Atskirai: Alus, vynas ir degtinė 1908, Pamatinės ūkio žinios 1912.
3) Vytautas gen. štabo majoras. Vilniaus universiteto sporto instruktorius, atskiru leidiniu išleidęs Karinį valstybės rengimą 1939. Pirmojo bolševikmečio metu paskirtas 179 šaulių divizijos štaban Vilniuje, 1941 išvežtas į Sibirą.
Bulviečiai (Solanaceae) dviskilčių (Dicotylédones) šeimos, Tubiflorae eilės augalų šeima. Yra ligi 1700 rūšių, augančių daugiausia atogrąžos kraštuose, bet ir vidutinio klimato kraštuose, žolės arba sumedėję augalai. Tarp jų yra daug vaistingų ir nuodingų augalų, pvz. drignė, durnaropė, šunvyšnė, mandragora.
Bulviko ragas Kuršių kopų kyšulys tarp Preilos kaimo ir Nidos, 10 km į vakarus nuo Ventės rago.
Būmanis Aleksandrs (1881—1937) latvių teisininkas, 1915 centrinio latvių komiteto pabėgėliams šelpti juriskonsultas. 1918 grįžęs Latvijon, nuo 1920 Rygos apygardos teismo pirmininkas, nuo 1921 Latvijos universiteto civilinės teisės docentas, nuo 1931 profesorius. 1920 žurnalo Tieslietu Vėstne-ša redaktorius, nuo 1928 Latvių enciklopedijos vyriausias redaktorius. Išvertė G. Merkelio Die Letten. Blaumanio pjesėms Skroderdienas Silmačos ir Trines grėki sukomponavo muziką bei dainas.
Bumbliavaisiai (Saliceae) ž. Gluosniečiai.
Bumblių miškas Kretingos aps. Kartenos vi., 649 ha ploto, šiaurės dalyje augiavietė banguota, vidurinėje augštutinio tipo. Pietuose esama žemų šlapių vietų. Dirvožemis priemolio, durpžemio. Eglynai su pušų priemaiša. Medynai III-IV augštumo, brandaus amžiaus; skalsumas 0,6.
Bumerangas sviedžiamasis ginklas, vartojamas australiečių ir Didžiojo vandenyno salų gyventojų paukščių ir smulkių žvėrių medžioklėje. Grįžtamasis B. paplitęs Australijoje. Jo savumas toks: pasiekęs taikinį, jis atšoksta ir vėl grįžta į sviedėją. XX a. Europoje paplito kaip sporto įrankis.
Bumke Ostwald (1877 —1950) vokiečių psichiatras, nuo 1924 profesorius Mūnche-ne. Išsp. Kultur und Entartung 21922, Lehrbuch der Geisteskrankheiten ^1924, Psychoanalyse 1931, Erinnerungen und Betrachtungen 1952.
Bumšas Bronislovas (g. 1888 VI 13 Rietavo vi. Labardžių k.) kunigas visuomenin-kas. Baigęs Petrapilio dvasinę seminariją ir akademiją, 1913 įšventintas kunigu. 1914 Bobruisko kapelionas. Vadovavo Lietuvos komitetui nukentėjusiems nuo karo šelpti, įkūrė Bobruisko, Baranovičių ir Ro-gačevo apskrityse lietuviškų mokyklų, prieglaudų, dirbtuvių. 1917 dalyvavo lietuvių seime Petrapilyje. Suformulavo pasilikusią neįgyvendintą Lietuvių katalikų tautininkų programą. 1917—19,18 Pskovo gimnazijos kapelionas ir lenkų gimnazijos direktorius. Karui baigiantis, per frontą gabeno