Puslapis:LE03.djvu/356

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Bundinis ežeras Utenos Švenčionių aps. Pliaušės baseine (Almajo ežero, Almajos, Ašeko ir Linkmeno ežero, Unksties, Asal-nų, Lūšio, šakarvo ir žeimenio ežero, Žeimenos, Neries), 2 ha ploto, ties Papliaušio kaimu.

Bundza 1) Davids (1871—1901) latvių veikėjas JAV, 1898 IV—1900 IV Bostone, Mass. leidęs ir redagavęs socialistinį mėnesinį laikraštį Auseklis. J. Šliūpo 1900 išleistai Latvių tautai kitkart ir šiandien parašė dalį apie latvius svetur.

2) Motiejus (1848 šakių aps. Paežerėlių vi. Liepalotėlių k. — 1931) knygnešys, pradėjęs šį darbą nuo 1876, skleidęs knygas labai plačioje apylinkėje, pasiekdamas ir Babtus. Už knygų platinimą keletą kartų buvo kalintas Kalvarijos kalėjime.

3) Stasys Algimantas (g. 1907 II 11 Viduklėje) žurnalistas. Išėjęs Raseinių gimnaziją, nuo 1925 pradėjo bendradarbiauti Lietuvoje, paskiau Lietuvos žiniose, Ryte, ūkininke, Mūsų Momente, Lietuvos Aide, Mūsų Balse, šiaurės Lietuvoje. Nuo 1933 III buvo šiaurės Lietuvos redaktoriaus pavaduotoju ir Mūsų Balso, Biržų žinių, Mūsų Krašto techniniu redaktoriumi. Yra redagavęs Šiaulių žinias, Šiaulių Aidą, jaunųjų literatų kolegijos Šiauliuose žurnalą Tašką. Išsp. eilėraščių rinkinį Ties žydinčiais veidais 1932.

Bungalow 1) europiečių gyvenamosios vietovės, kvartalai Indijoje. Seniau taip pat vadintos anglų valdžios Indijoje laikytos įstaigos, viešbučiai ir pastotės turistams iš Europos.

2) JAV vieno buto namas.

Bungar, bungarum, Colubridae šeimos, Elapinae pošeimio didelių pavojingų gyvačių grupės Indijoje vardas, iš kurio sudarytas mokslo terminas Bungarum šių gyvačių genčiai žymėti. Rūšis Bungarus fascia-tus yra ligi 1,75 m ilgio, juoda arba juodai melsva su geltonais skersiniais žiedais. B. coeruleus ligi 1,4 m ilgio, juodo, su siaurutėmis balsvomis skersinėmis juostomis. Abi rūšys minta mažais žinduoliais, žalčiais, driežais. Jų įkandimas gali būti mirtinis žmogui, šunims, vidutinio didumo gyvuliams.

Bunge 1) Friedrich Georg (1802 —1897) teisės istorikas, daugiausia tyrinėjęs Latvijos ir Estijos teisės praeitį. 1831— 1842 Tartu universiteto profesorius. Vėliau komisijos narys Taline Pabaltijo teisei kodifikuoti. Nuo 1865 dirbo Vokietijoje. Išsp. Geschichte d. liv-esth und curlandisches Privatrechts 1862, Das Herzogtum Esth-land imt XIII u. XIV Jhrh. 1879, Liv-esth und curlandisches Urkundenbuch nebst Re-gesten 1859—1890, Liv-esth und curlandi-sche Urkundenregesten 1881 ir kt. 1842—3854 redagavo Archiv fiir Geschichte Liv-Esth-und Curlands.

2) Gustav (1844—1920) chemikas ir fiziologas. Tartu ir Baselio universiteto profesorius. ONTeo vitalizmo atstovas, abstinentų sąjūdžio veikėjas. Išsp. Lehrbuch der physiologische.n und pathologischen Chemie 1887, Lehrbuch der Physiologie der Men-schen 1901, Lehrbuch der organischen Chemie fūr Mediziner 1906 (21913; J. Krasausko lietuviškas vertimas 1923), Alkoholfra-ge 1887 (kun. K. Marmos lietuviškas sutrumpintas vertimas — Kova su alkogolizmu 1912).

Bunyan John (1628—1688) anglų rašytojas, profesijos skardininkas, Bedfordo bapl-tistų bendruomenės pamokslininkas. Smerkė gyvenimo malonumus ir linksmybes ir visus šaukė atgailauti. Už pamokslų sakymą be leidimo kelis kartus buvo kalinamas. Išgarsėjo savo plačiai skaitoma knyga — The Piligrim’s Progress 1678—1684. Išspausdino The Holy War 1682. Lietuviškai išversta jo Szwents Karavimas 1812 (P. Kuršaičio naujai ištaisytas 1852), Kriksz-cziones Kelione i aną iszganitingą Amžių 3.804, 1818, 1859, 1860, 1864, 1877, 1878 (Mą-tukačio naujas vertimas), 1882, 1905, 1906, Tikras Dangun Bėgimas 1818, 1870, 1899.

J. Lindsay J. B. 1937.

Bunikevičius Volk Mykolas (g. 1831 Seredžiuje — m. XX a. pradžioje) rusų karininkas, dalyvavęs Lietuvos ir Lenkijos 1863 sukilime Micevičiaus ir kituose būriuose. Sužeistas emigravo į Prancūziją.

Bunin Ivan (1870—1953) rusų rašytojas. Pirmoji jo eilėraščių knyga išspausdinta 3891. Vertė vakarų Europos rašytojų veikalus rusų kalba (J. Byrono, Tennysono, Longfellow) ir 1903 už vertimus gavo Puškino premiją. Nuo 1909 Rusijos akademijos narys. 1919 emigravo Prancūzijon. 1933 gavo Nobelio literatūros premiją. Jo romanų ir apysakų temos iš rusų kaimo ar dvarų gyvenimo, kurį pavaizduoja realistiš-tiškai, bet su rezignuojančiu pesimizmu. Išsp. Gospo-

J. Bunyan

I. Bunin

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4644-0=4644 wiki spaudos ženklai).