Puslapis:LE03.djvu/359

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

technologijos institute. Už politinę veiklą nuteistas 2 metus kalėti, bausmę atlikęs, studijavo chemiją Zūricho universitete. Mokytojo darbą dirbo Krokuvos pramonės mokykloje. Įsikūrus Lietuvos universitetui, buvo kviečiamas profesoriauti, bet dėl šeimyninių priežasčių kvietimo nepriėmė. Išspausdino Jodowe pochodne strychniny i brucyny.

Buragas (buraginė) Suvalkijoje (Vilkaviškio aps.) nuošalesnėje vietoje statoma lentų daržinė, kur sudedamas kuras, įvairiausi ūkio dalykai: staklės, mintuvai,

brauktuvės, o žiemą ir bičių aviliai.

Būrai (oi. boers — ūkininkai) XVII a. olandų emigrantai, nuo 1652 dėl religinių persekiojimų emigravę pietų Afrikon ir ten dabartinėje Cape Towno apylinkėje įkūrę savo koloniją. Ji augo, pasipildydama naujais emigrantais — ne tik olandais, bet ir prancūzais bei vokiečiais hugenotais. XVIII a. ėjo B. kovos su anglų emigrantais, ir jų spaudžiami turėjo trauktis iš Cape Towno kolonijos. B. buvo beįkurią Natalį, Orange, bet anglai juos ir iš čia išr stūmė. 1856 įkūrė Transvaalį, kuris 1864 pasiskelbė nepriklausoma respublika, bet 3899—1901 paversta anglų kolonija. Dabar Transvaalis įeina į Pietų Afrikos valstybių sąjungą. Iš pietų Afrikos 2,5 miliono gyventojų daugiau kaip vienas milionas yra būrų.

E. H. Walker A History of So. Africa 2 leid. 1941.

Buranas (turkų bura) didelė sniego pūga, o vasarą smarkus viesulas, nešiojąs smėlį.

Būras (vok. žem.) M. Lietuvos laukininkas, ūkininkas, sodietis. Kr. Donelaičio būrai ir lietuvininkai-lietuviai.

Burattini Titus Livius (apie 1615—1682) italų mechanikas, architektas, gyvenęs Lietuvoje. Apie 1672 paruošė projektą, kaip išmatuoti paralelės lanką, aprašytą savo knygoje Missure universale 1675 Vilniuje.

Burba 1) Aleksandras (1854 X 30 Šiaulių aps. Kruopių vi. Pailių vs. — 1898 III 27 Plymouthe, Pa., JAV) kunigas visuomenininkas, rašytojas, publicistas. 1864 —1865 mokėsi Žagarės pradžios mokykloje, 1870—1873 Kruopių pradžios mokykloje. 1877 Šiauliuose „švedu” mokėsi ir nevykusiai mėgino išlaikyti 4 klasių gimnazijos egzaminus. Po to nuvyko į Vilnių, ten išgavo atitinkamą liudijimą ir stojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurią baigęs, 1882 X 13 buvo įšventintas kunigu. Jau seminarijoje būdamas, pradėjo rašyti eilėraščius, vėliau išspausdintus atsiradusiuose lietuviškuose laikraščiuose. Paskirtas 1882 X 30 Žaslių vikaru, vos vienerius metus teišbuvęs, įvedė lietuviškus pamokslus ir lietuvišką giedojimą. Kartu čia rinko dainas, pasakas, burtus, kuriuos nusiuntė rusų geografinei draugijai. Vietos dvarininkų ir rusų administracijos įskųstas Vilniaus vyskupui, 1883 IV 16 buvo iškeltas Vidiškių filialistu. 1884 V 26 vysk. Hrinievieckis jį paskyrė Labanoro klebonu. Už lietuviškų knygų platinimą ir lietuviškumo gaivinimą gerokai aplen-kintoje parapijoje 1886 XI policijos buvo suimtas ir nugabentas į Gardino vienuolyną. Labanore gyvendamas, pradėjo bendradarbiauti Aušroje spausdindamas eilėraščius (Viltis, Lūkėkim, Raginimas), korespondencijas. Aušrai buvo nusiuntęs ir daugiau savo ir kun. A. Bortkevičiaus eilėraščių, bet jie buvo dingę ir teišspausdinti 1901 žvaigždėje. Labanore surinktąsias dainas teišspausdino 1894—1895 Valtyje. Tuo pačiu metu paruošė Lietuviszkas Miszias su gaidomis, kurias kun. Pailiaus slapyvardžiu išspausdino 1887 Tilžėje su Vilniaus ir rusų cenzūros kontrafakciniu pažymėjimu, kitų tai laikoma tikra šio leidinio spausdinimo vieta. Betgi, savaime aišku, tuomet dėl spaudos uždraudimo jokie lietuviški tekstai Vilniuje nebuvo spausdinami.

Ligi 1888 XI 29 laikomas Gardino pranciškonų vienuolyne, šiek tiek lietuviškai rašinėjo. Iš čia siuntė Pasveikinimą Lietu-wiszkam Balsui, parašė poemą Vilniaus tauta ir visokių kitų eilėraščių, kurių kiti buvo išsp. Vienybėje Lietuvninkų 1889; poemą Senkaus Jurgis išspausdino Tilžėje .1889.

Iš vienuolyno kalėjimo išleistas, 1880 II 6 buvo paskirtas Švenčionių aps. Adutiškio vikaru, bet dvarininko Bortkevičiaus buvo įskųstas gubernatoriui, šiam reikalaujant, 1889 VI 14 nukeltas į Valkininkus. Iš Adutiškio užmezgė ryšius su Varpu ir varpininkais ir Varpui palaikyti iš parduotųjų 3000 Senkaus Jurgio egzempliorių paskyrė pelną. Tuo laiku su juo ėmė koresponduoti ir J. Šliūpas iš Amerikos, kviesdamas jį atsikelti, nes ir ten lietuviai irgi lenkinami per bažnyčias, kai .nesą lietuvių ir lietuviškai nusistačiusių kunigų. Nors kiti varpininkai (pvz. J. Gaidamavičius-Gaidys) ir įspėdavo B. nepasitikėti Šliūpo kvietimu, bet dėl nuolatinių policijos persekiojimų, jis, keliamas į Valkininkus, ten nenuvyko: slapta perkeliavo sieną ir išvyko Amerikon. Liverpoolyje laukdamas garlaivio, parašė Atsisveikinimą, atskiru lapeliu išspausdintą 1889 Tilžėje.

Kun. A. Burba

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5116-0=5116 wiki spaudos ženklai).