Puslapis:LE03.djvu/360

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

1889 VIII 6 atvyko į JAV, pradžioje į Shenandoah, Pa. Bet bendrojoje lenkų ir lietuvių parapijoje negalėdamas susigyventi su lenkais, išsikėlė į Hazletoną, o iš čia 1889 X 9 į Plymouth, Pa., kur po kun. Var-nagirio paėmė lietuviškai lenkišką parapiją. Bet ir čia jam buvo sunku susigyventi su iš seno įpratusiais šeimininkauti lenkais katalikiškose JAV emigrantų parapijose. Tai B. raginami lietuviai sukūrė čia 1890 lietuvišką parapiją, pasistatydami ir bažnyčią. Tos parapijos klebonu B. išbuvo ligi mirties.

Amerikoje gyvendamas, o jau ir Vilniaus vyskupijoje dirbdamas patyręs lenkiškos agitacijos lietuvių tautai kenksmingumą, B. pradėjo varyti didelę agitaciją už visišką lietuvių išsiskyrimą iš lenkiškųjų parapijų. Kadangi visos mišrios bažnyčios anksčiau buvo kuriamos vien lenkų vardu, tai iš senųjų bažnyčių pradžioje lietuviams tepavyko savo vardu įrašyti tik Freelando, Haz-letono ir Pittstono bažnyčias. Kitur jau teko kurtis jas naujas, grynai lietuviškas. Daugiausia dėl B. agitacijos atsirado lietuviškos parapijos Mahanoy City, Pa., Mt. Carmelyje, Shamokine, Wilkes Barre, Pa., Scrantone, Pa., Philadelphijoje, Pa., Pitls-burge, Pa., Chicagoj, 111., Waterbury, Conn. Gyvuoju ir spausdintuoju žodžiu agituodamas, B. 1890—1893 atskyrė Amerikos lietuvius nuo lenkų, paskelbė juos atskira tauta, kuri nuo to meto pradėjo savarankiškai dalyvauti ir Amerikos ir Lietuvos gyvenime.

Savo tikybinę agitaciją visur remdamas tik tautiniais motyvais, B., ką tik Amerikon atvykęs, iš karto įsitraukė ir į visuomeninį Amerikos lietuvių darbą. 1890—1894 pirmininkavo Susivienijimui Lietuvių Katalikų Draugijų Amerikoje. Ligi 1892 dar bendradarbiavo su J. Šliūpu ir jį, einantį medicinos mokslus, materiališkai rėmė. Bet paskiau dėl prieštikybinės J. Šliūpo agitacijos su juo pradėjo griežtai kovoti.

Amerikoje B. dar ir uoliai bendradarbiavo spaudoje — Vienybėje Lietuvininkų, Bostono Lietuvių Laikraštyje, Garse Amerikos Lietuvių, Tėvynėje, Valtyje. Bet ir kitus laikraščius savarankiškai tvarkė. Keletą metų jis faktiškai tvarkė Vienybės Lietuvininkų redakciją, 1894 IV 4 — 1895 IV 24 Plymouthe, Pa. leido savaitinę Valtį. 1891 su J. Šliūpu išleido Bestiality of the Russian Czardom, o 1892 Trumpą peržvalgą lietuvystės darbų (nukreiptą prieš Šliūpo agitaciją). Išvertė pagarsėjusį kun. Petravičiaus aplinkraštį (išsp. 1891); su kun. Abromaičiu išleido S. Gimžausko išverstą Wapplerio Istoriją Katalikų Bažnyčios 1892; išl. Stacijas 1897; parašė Konstituciją Lietuvių Parapijos Wilkes Barre 1892. Savo poeto bandymus pradžioje spausdindamas Vienybėje Lietuvininkų 1890, 1892, 1893. Kaikuriuos išleido ir skyrium — Lietuva 1890, Lietuvio sapnas 1890, Ponas Bartkus (‘Senkaus Jurgio tęsinys) 1890. 1893 perredagavo ir žymiai išplėtė 1889 Paukščio išleistas Lietuviškas Dainas. Amerikoje pradėjo rašyti ir spausdinti originaliuosius ir iš latvių kalbos išverstuosius ar perdirbtuosius trumpus beletristinius vaizdelius ir apysakas. 1892 pakartojo kalbiškai visiškai perdirbtą Daukanto Būdą, o 1893 jo Lietuvos istoriją. 1897 su kun. Miluku išleido Donelaičio raštus, išsp. Davai-niaus Silvestraičio paruoštą Medegą S. Daukanto biografijai. B. Prozaiški Raštai buvo išleisti 1899—1901, jau jam mirus.

Ir. Jonas Kun. A. Burba 1898; J. Tumas Raštai XIV.

2) Aleksandras (1800 Raseinių aps. Kelmės par. — 1877 Prancūzijoje) gydytojas. Baigęs Kražių gimnaziją, 1824—1826 studijavo mediciną Vilniaus universitete, 1827 medicinos daktaras. Sukilimui prasidėjus, 1831 IV 13 su Vilniaus jaunuomenės būriu išėjo į sukilėlius ir ėjo gydytojo pareigas. Emigravo į Prancūziją. Bourges mieste stojo į emigrantų Demokratinę draugiją. 1860—1865 dirbo bibliotekininku ir rinko emigraciją liečiančią archyvinę medžiagą. Bronikowskio 1845 išleistam rinkiniui Pamiętniki Polskie davė atsiminimus iš sukilimo — Stan mlodziežy wilėns-kiej.

3) Jonas (1853 Šiaulių aps. Kruopių vi. Pailių vs. — 1915 Švenčionyse) kunigas, Aleksandro (1) pusbrolis. Baigęs Vilniaus kunigų seminariją, 1878 įšventintas kunigu. 1878—1879 Tverečiaus, 1885—1893 Daugėliškio, Vievio klebonas, nuo 1903 Švenčionių parapijos administratorius, o daugiau klebonas ligi mirties. 1909 skiriamas Dysnos klebonu, atsisakė, ir kuriam laikui buvo paskirtas Gardino pranciškonų parapijos klebonu. Spaudos draudimo laikais buvo uolus lietuvių knygų platinimo organizatorius. Kovojo su girtavimu. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje (pvz. Viltyje 1909 išsp. Kas tai buvo „metelinga”). Buvo laikomas geru Vilniaus vyskupijos pamokslininku.

4) Juozas (m. 1916) veikęs Vilkaviškio aps. Bartininkų vi. Pašelmenių k., knygnešys. Keletą kartų už knygų platinimą kalintas.

5) Juozas (m. 1921 III 3 Raguvoje) mokytojas, publicistas. Prieš I pas. karą mokytojavo pradžios mokyklose, karo metu buvo Rusijoje. Grįžęs Lietuvon, 1918 XI 24 pradžioje buvo Andrioniškio pradžios mokyklos mokytoju, Raguvos Vidurinės mokyklos vedėju. Nuo 1905 bendradarbiavo Vilniaus žiniose, 1907—1914 Lietuvos ūkininke, nuo 1909 Lietuvos žiniose, 1907 Lietuvyje, Mokykloje, Draugijoje.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5429-0=5429 wiki spaudos ženklai).