įskųstas, B. buvo suimtas. Išsėdėjęs 10 mė nesių Panevėžio kalėjime, susirgo džiova ir ištremtas Kaukazan, greit pasimirė.
Bytautas 1) Jurgis (1800 ar 1802 — 1868 V 5) žemaičių vyskupijos prelatas scholastikas. 1815 — 1821 mokėsi Kolainių gimnazijoje ir Šiaulių apskrities mokykloje; 1822—1824 Varnių seminarijoje, 1824— 1828 Vilniaus vyr. seminarijoje, kurią baigė teologijos magistru. 1827 išventintas kunigu, 1827— 18128 Vilniaus šv. Jono bažnyčios kamendorius, 1828— 1831 viceklebonas, 1831 — 1836 Vilniaus dekanas; 1835 žemaičių vyskupijos kanauninkas; nuo 1838— 1840 Varnių seminarijos provizorius, 1838—1845 konsistorijos asesorius, nuo 1852 VII 21 prelatas scholastikas.
2) Petras (g. 1885 IV 21 Kaune) artilerijos pulkininkas. Mokėsi Pskovo kadetų korpe ir artilerijos mokykloje Petrapilyje. Tarnavo rusų kariuomenės 12 ir 29 artilerijos brigadose. 1914 dalyvavo Prūsų Žemėje žygiuose. 1920 IV 23 grįžo į Lietuvą. Dalyvavo kautynėse su lenkais 1921— 1922, 1929 Vytauto Didžiojo karininkų kursų artilerijos skyriaus inspektorius. Parašė: šaudymo taisykles 1923, Artilerijos vadovėlį 1925—1927, Artilerijos šaudymo vadovėlį 1930. Bendradarbiavo Mūsų žinyne.
3) Ramūnas (1886 VIII 22 Varnių vi. Drabukščiuose — 1915 VI 22 Šveicarijoje, Leysine) filosofas ir visuomenininkas. P radžios mokyklą baigė Kražiuose. 1896 stojo Permės gimnazijon, 1897 persikėlė Vilniaus I gimnazijon, kurią baigė 1905. Rašė rusiškai daug eilėraščių, poemų, kuriuos pats sudegino. 1905 stojo Maskvos universiteto fizikos - matematikos fakultetan, bet po 2 mėnesių perėjo teisių (1906 lietuvių studentų dr-jon, dar menkai temokėdamas lietuviškai), 1907 — istorijos-filosofijos fakultetan, kurį baigė 1912 aukso medaliu, gautu už 1911 parašytą darbą: Kritika učenija Vundta o substancii dusi. B. būdamas teisių fakulteto studentas atsidėjęs studijavo politinę ekonomiją ir stojo rusų socialdemokratų partijon. Perėjęs istorijos-filologijos fakultetan, B. atsidėjo filosofijai ir filologijai ir parašė pirmąjį savo straipsnį apie mūsų kalbos filosofiją: šis tas iš lietuvių kalbos filosofijos, spausdino Draugijoje 1908 (tais metais išl. ir skyrium), mūsų kalbos rašybos klausimu: Lietuvių raštkalbės reikalais (Draugija 1908) ir recenziją: Aplink dailės parodą (Draugija 1908 V). 1907 B, du mėnesius buvo Berlyne. 1910 susirgo pleuritu, iš kurio atsinaujino jo vėlesnioji kaulų tuberkulozė. Nuo 1911 moksleivijos organe Aušrinė spausdino straipsnius: Argi? 1911, Kaip tarti ir rašyti svetimžodžius 1912, kur svetimiems žodžiams patarė vartoti lietuvių kalbos rašybą, fonetiką, galūnes; Tauta ir tautiška sąmonė 1912, 1913, kurio antroji pusė 1912 buvo referatu skaityta Lietuvių Mokslo Draugijos posėdyje Vilniuje. Dėl Amerikos lietuvių sumanymo leisti lietuvišką enciklopediją B. rašė Enciklopedijos reikalu (Lietuvos žinios 1912 N .104, 105). Baigęs universitetą, B. buvo fakulteto paliktas prie filosofijos katedros daktaro laipsniui ruošti. 1912— 1913 mokytojavo Maskvos gimnazijoje ir taisėsi rašyti naujus logikos ir psichologijos vadovėlius. Sveikatai pablogėjus, 1913 gydėsi Druskininkuose, 1914 Nervi Italijoje, paskiau Leysine Šveicarijoje, kur ir mirė.
- St. šilingas — Pirmasai Baras 1915.
4) Stanislovas (apie 1877 Žemaitijoje — 1951 II 16 Dunkelsbūhlyje Vokietijoje) teisininkas. Baigė Šiaulių gimnaziją ir Petrapilio universitetą. Lietuvoje apsigyvenęs, dalyvavo Lietuvos visuomeniniame gyvenime ir vertėsi teisininko darbu. Nuo 1907 bendradarbiavo lietuvių spaudoje: pradžioje žarijoje, nuo 1905 Vilniaus Žiniose, nuo 1914 Lietuvos Ūkininke.
Bytautomų miškas Trakų aps. Onuškio vl., 423 ha. Dirvožemis priemolio, vietomis jaurinis. Pušynas su egle. III augštumo. Laikosi šernai, vilkai.
Bitė Gabr. Petkevičaitės slapyvardis ir literatūrinis vardas.
Bitė bitininkystės ir sodininkystės draugija, įsteigta Tėvo Jer. Pečkaičio iniciatyva Vilniuje 1915 II 19.
Bitė satyros mėnesinis laikraštis, ėjęs 1924 Bostone, Mass. Leido Jonas Kerdiejus, kuris pats daugiausia ir prirašydavo.
Bitė Pagėgių aps. upelis, iNemuno dešinysis intakas, 3,5 km ilgio. Teka nuo Jogaudžių kaimo pro Bitėnų kaimą, kur įteka į Nemuną 67,6 km nuo jo žiočių.
Bitelė mėnesinis laikraštis. Leistas Montello, Mass, JAV. Pradėjo eiti 1914. Leido ir redagavo Jonas Romanas, bendradarbiavo Aug. Petraitis, Al. Račkus, Pr. Virmauskas.
Bitelės vaikų žaidimas, daugiau pažįstamas vidurinėje Lietuvoje ir įvairuojąs pagal atskiras vietoves.
- A. Viliūnas Gimtasis Kraštas 1939.
Byten, Biten, miestelis Naugardėlio vaivadijoje (caro laikais Gardino gubernijoje) Slanimo aps. Apie 1640—1779 buvo valdomas bazilionų unitų vienuolyno, bet vėliau, susekus, kad B. savininkai Triznos tebuvo jį bazilionams užstatę, Triznų įpėdinių Tizenhauzų iš vienuolių atimtas. X IX a. unitų
R. Bytautas