kovęs slibiną, ir iš pabertųjų dantų išaugę spartiečiai, drąsūs ir stiprūs žmonės.
Čado gan Alexander (g. 1884) anglų diplomatas, 1936—1946 pasekretoris užs. reikalų ministerijoje, 1946—1950 Anglijos atstovas Jungtinių Tautų saugumo taryboje ir 1952 Britų radijo stočių direktorius.
Cadorna Luigi (1850—1928) italų maršalas. 1914 vyriausiojo štabo viršininkas. 1917 X pralaužus frontą prie Caporetto, buvo nuo vietos pašalintas, bet dar liko santarvės karo tarybos nariu. 1923 pakeltas maršalu. Išsp. II generale Refaelle Cadorna vėl risorgimento Italiano 1921, La guerra alla fronte italiana 81934, Altre paginė sulla grande guerra 1924.
Cadoudal Georges (1771—1804) vadinamųjų prancūzų šuanų vadas, rojalistas, dalyvavęs 1793 Vandėjos sukilime, organizavęs sukilimą Bretanėje. 1794 suimtas, iš kalėjimo pabėgo ir nesėkmingai toliau kovojo su respublikos valdžia. Emigravo Londonan, 1800 ir 1803 organizavo pasikėsinimus prieš (Napoleoną. Paryžiuje suimtas, nuteistas mirti ir giljotinuotas.
Cadueeus, kadukėjas senovės romėnų buriamoji lazda, kurios galvoje dvi rangytos gyvatės. C. buvo Hermio lazda, kuria jis gaudydavęs vėles ir nešdavęs jas požemi,n. Ilgainiui ji pasidarė pirklių simboliu ir sandoros ženklu.
Caducus (lot.) kadukas, niekingas, nega-liojąs. Terminas vartojamas teisėje, patekęs iš romėnų teisės, kurioje veikė vadinamieji kadukiniai įstatymai — lex Julia ir lex Pappia Poppaea.
Caecia XIV a. atsiradusi italų muzikos rūšis, kur tekstas (medžioklės, paskiau ir turgaus scenos) dainuojamas. Į tą muzikos rūšį yra panašūs ir lietuviškieji vestuviniai apdainavimai, taip pat ir rugiapjūtės— rugio kančios dainos.
Caecilia Metelia (m. 55 pr. Kr.) Krasso žmona. Jai pagerbti Via Appia Romoje buvo pastatytas 20 m skersmens įvairiais bareljefais išpuoštas jos kapo paminklas.
Caednruom (m. 680 po Kr.) vienas iš seniausiųjų anglų religinių poetų. Jis buvęs visiškas bemokslis ir eiliuodavęs tai, ką jam kiti paskaitydavę. C. buvo priskiriami ir kitų poetų kurtieji religinių temų eilėraščiai. Visi C. eilėraščiai nuoširdūs.
Caelum žvaigždynas, ž. Kaltas.
Caen šiaurės Prancūzijos miestas Normandijoje, 16 km nuo jūros, prie Ornės upės. 58.000 gyventojų (1953). Kelios XI—■ XIV a. bažnyčios, XIII a. teisingumo rūmai, 1431 įsteigtas universitetas, normanų ir miesto muzėjai. Geležies rūdos tirpyklos, chemikalų, audinių, baldų pramonė. C. garsi pirštinių gamyba. Metinė uosto apyvarta ligi 1.500.000 tonų. Viduramžiais Cadomum, 1346 užėmė anglai. 1944 VI—VII amerikiečių invazijos metu C. buvo kautynių centras, ir dėl to 90% namų buvo sugriauta. Po karo atstatomas. Apylinkėje akmens laužyklos.
Caesalpinus (it. Cesalpino) Andreas (1519 —1603) italų gydytojas, botanikas, filosofas. Nuo 1592 popiežiaus Klemenso VIII gydytojas ir medicinos profesorius Romoje.
C. buvo Aristotelio filosofijos sekėjas. Botanikos srityje parašė De plantis libri XVI 1583, kur pirmas suskirstė augalus klasėmis. Dar parašė Appendix ad libros de plantis 1603. Medicinos srityje tyrinėjo kraujo apytaką. C. vardu pavadinta augalų gentis Caesalpinia L.
Caesar Cajus Julius (Gajus Julius Caesar), Cezaris (100—44 pr. Kr.) Romos imperatorius. Priklausė senai patricijų Julių Cezarių giminei. Trejus metus tarnavęs pas Maž. Azijos propretorių M. Minuci-jų Termą, C. ten gerai susipažino su he-leninių monarchijų santvarka, politika ir kultūra. 78 pr. Kr. grįžęs Romon, įsitraukė į politinę Romos partijų kovą ir