ligi kelių šimtų bičių šeimų. Toki dideli B. turi būti ne mažiau kaip 2—3 km vienas nuo kito. Nemiškingose apylinkėse viename B. galima laikyti keliolika, keliasdešmt bičių šeimų. Mūsų B. daugiausia esti nespecializuoti. Yra ir specialiųjų B., kurių tikslas arba ko daugiausia pagaminti medaus, arba apdulkinti kaikurių augalų žiedus, arba auginti bičių motinas parduotinai, arba dauginti bičių šeimas. Nuolatiniams B. vieta parenkama kiek galint turtingesnė medingų augalų. B. aviliai išdėstomi įvairiai: po vieną, poromis, grupėmis, šachmatiškai, eilėmis ir t. t. Lakos nukreipiamos taip, kad ko mažiau į jas patektų aštrių pavasario vėjų. Aviliai statomi ant tam tikrų medinių pėdžių, akmenų, plytų.
Bitinė patalpa, kurioje bičių šeimos laikomos per visus metus. B. esti nuolatinės ir kilnojamosios. B. gerumai: statyba vienai bičių šeimai yra pigesnė, kaip darant atskirus avilius; B. sustatyti aviliai užima mažai vietos ir patogiau apsaugoti nuo piktos valios žmonių; B. dirbti patogu. B. blogumai: kilus gaisrui, viskas žūva, dažnesnis plėšikavimas tarp bičių šeimų, apvaisinimo metu neretai žūva bičių motinos, patekusios į svetimą šeimą.
Bitinėlis ž. Juodagalvė paprastoji.
Bitinija sritis Mažosios Azijos žiem vakariuose, tarp Juodosios bei Marmoro jūrų ir Bosforo sąsiaurio, maždaug apimanti ir Turkijos provinciją Kocaelį. Rytuose B. siekė Paflagoniją, pietuose Frigiją ir pietvakaruose Miziją. Gyventojai, kaip kaimyniniai frigiečiai ir miziečiai, priklausė indoeuropiečių giminės trakams. Dabar ča žymiausi miestai yra Ismid, Adabasar, Skutari. Senovėje svarbiausi miestai buvo graikų kolonijos: Chalkedonas, Heraklėja (Pontika), Mirlėja (Apamėja) ir Astakos, prie kurio vėliau Nikomedas I įkūrė B. sostinę ir vieną svarbiausiųjų šen. Mažosios Azijos miestų Nikomediją. 560 pr. Kr. B. atiteko Lidijos valstybei, kuriai žlugus, perėjo į persų rankas. Po Graniko kautynių 334 pr. Kr. B. buvo iš tų šalių, kurios neįstengė paimti Aleksandras Didysis. B. valdovas Cipetas (327— 280 pr. K r.) prisiėmė karaliaus titulą, kuriuo pasekė ir jo sūnus Nikomedas I (m. 260 pr. Kr ). Jo vaikaitis Prusijas I (m. 183 pr. Kr.) padidino B. valstybę ir susigiminiavo su Pilypu V Makedoniečiu. Prusijas II (m. 149 pr. Kr.) ir Nikomedas II (m. 95 pr. Kr.) jau buvo Romos vasalais. Trajano laikais Plinijus Jaunesnysis buvo B. vietininku. Valdant Valerianui, B. 259 nusiaubė gotai. Dioklecianas buvo perkėlęs savo rezidenciją į Nikomediją. Viduramžiais 1074—1097 B. valdė seldžukai, kurios jie neteko per I kryžiaus karą. 1298 B. užėmė Osmanas. Nuo to laiko B. pasidarė Turkijos provincija.
- A. H . M. Jones The Cities oi the Eastern Rom.
Prov. 1937; F. K . Dörner Inschriften u. Denkmäler aus B. 1941.
Bitininkai (Meropidae) paukščių šeima, gyvenanti Afrikoje, Azijos pietuose ir Didžiojo vandenyno salose. Nedidelis rūšių skaičius pavasarį skrenda perėti į pietinę Europą ir vidurinė Aziją. B. kūnas yra ilgas ir laibas, sparnai ilgi, smailūs, uodega ilgoka su dviem vidurinėmis plunksnomis. Kojos trumpos, vos tinkamos vaikščioti. Snapas laibas, ilgas, lenktas. B. vikrus ir patvarus skraidyti. Jie ištisomis dienomis skraido ore, kaip kregždės. Visos B. rūšys yra puikių ryškių spalvų. Gyvena atvirose vietose, arti vandenų ir pievų, netoli stačių skardžių, upių ir jūros pakraščiuose. Minta skrajojančiais vabzdžiais, kaip ir kregždės. Bet taip pat rankioja juos iš krūmų, žolių, net nuo vandens paviršiaus. Peri kolonijomis stačiuose kriaušiuose, kur išsikasioja ilgus urvelius. Deda 5—7 kiaušinius. Yra žinoma apie 40 rūšių, kurių daugumas priklauso Afrikai. Europoje gyvena paprastasis B. (Merops apiaster), apie 27 cm ilgio, o snapo ilgis 3,5 cm. Vasarą atskrenda į Europos pietų kraštus. Vidurinėje Europoje pasitaiko retai. Keli egzemplioriai buvo nušauti Kuršių marių kopose, ir dėl to šis paukštis galėtų būti aptinkamas ir Lietuvoje.
Bitininkystė priskiriam a smulkiųjų žemės ūkio šakų grupei. B. mokslas apima šias sritis: 1) žinias apie bitę ir jos biologiją, 2) bitininkavimo techniką, 3) bitininkavimo ekonomiką, įskaitant ir pagamintųjų produktų pardavimą. B. technika yra bitininkavimo ir B. prekių paruošimo technika. Bitininkavimo technika apima: a) bičių ūkio organizavimą, b) bityno įrengimą ir jo_ aprūpinimą reikmenimis, c) bityno priežiūrą, įvairius sezoninius darbus, d) įvairius bitininkavimo metodus. B. prekių paruošimo technika apima: a) produktų gamybą; medaus gaminiai: gėralai, užkandžiai; vaško dirbiniai: koriai, vaškiniai tepalai, b) B. įrankių gamyba: aviliai, medsukiai, dumtuvės ir ir t.t.
- J. Kriščiūnas Bitininkystė 1934.
Bitininkystė praeityje. Seniausioji, arba pradinė, B. lytis buvo paprastas surastojo medaus iš dravės ar urvo išplėšimas, dažniausia išdeginant ar kitaip sunaikinant ir pačias bites. Tik daug vėliau žmogus susirūpino bites tausoti bei paversti jas savo nuosavybės dalimi. Tada žmogui iškilo rūpestis ne tik daugiau bičių lizdų susirasti, bet ir jas nuo įvairių priešų apsaugoti, bites kiek galima arčiau savo sodybos sutelkiant ir joms dirbtines patalpas arba lizdus įtaisant. Pirmą kartą sąmoningą arba tausojančią B. Europoje sumini Hesiodas (apie 770 pr. Kr.), o kiek vėliau ir visa ei-