pagal įstaigas bei vadybas, kurios gauna tas pajamas ir daro B. skirtąsias išlaidas. Lietuvos B. nomenklatūra buvo sudaroma formaliuoju metodu. Pajamos ir išlaidos buvo skirstomos ministerijdmis bei jų atskiromis įstaigomis.
Maišytoje sistemoje pajamos skirstoma realiuoju, o išlaidos — formaliuoju metodu, arba priešingai. Įvairiose valstybėse vartojama įvairios čia minėtos nomenklatūros. Dažniausiai vartojama maišytoji sistema. B. balansu vadinama B. pajamų ir išlaidų pusiausvyra, kuri tarp jų surandama, B. sudarant.
B. deficitu vadinamas pajamų trūkumas numatomas B. išlaidoms išlyginti. B. deficitas yra skirstomas į formalųjį ir materialųjį. Formaliuoju B. deficitu vadinamas B. pajamų trūkumas, atsirandąs B. vykdymo metu, kai B. laukiamųjų pajamų laiku negaunama. Betgi po kurio laiko tos pajamos gaunamos, ir B. deficitas pranyksta.čia tėra tik laukiamųjų pajamų laikinis nesutapimas su numatytomis B. išlaidomis, arba vad. kasos deficitas. Toks deficitas paprastai lyginamas su iždo valdžioje turimais įvairiais depozitais ir trumpalaikėls paskolomis, garantuotomis iždo vekseliais. Materialiuoju deficitu vad. pajamų trūkumas, atsirandąs arba B. metų pabaigoje, kai B. numatytojo dydžio pajamų visiškai negaunama, arba B. ruošiant, kai pajamų trūksta numatomo dydžio išlaidoms išlyginti. Pirmuoju atveju, B. ruošime jo pajamos ir išlaidos suvedamos be trūkumų. Bet B. metais laukiamojo dydžio pajamų negaunama, ir metų pabaigoje atsiranda deficitas. Antruoju atveju, arba dėl pernelig didelio pajamų sumažėjimo, arba dėl išlaidų padidėjimo, jau B. sudarant, konstatuojamas B. deficitas, šių atvejų B. deficitai dažniausiai pašalinami šiais būdais: 1) rezervų fondų pinigais; 2) mokesčius didinant arba skiriant naujus; 3) užtraukiant trumpalaikę arba ilgalaikę paskolą; 4) mažinant išlaidas; 5) parduodant valstybės turtus.
B. parlamentarinė svarstymo ir priėmimo tvarka. Parlamento teisė B. peržiūrėti ir priimti išaugo V. Europoje iš teisės leisti mokesčius imti. Su pastarąja savaime susijo teisė prižiūrėti iš mokesčių surinktųjų pinigų vartojimą ir išlaidų darymą. Anglijoje 1215 Magna Charta,nustatė, kad tik parlamentas teturi teisės leisti mokesčius imti. Tačiau buvo laikų, kada ši teisė buvo nustojusi reikšmės. Bet Karolio VI laikais, po 1688 revoliucijos, ji vėl atgaivinta šia formule: 1) be mokėtojų sutikimo negalima imti jokio mokesčio; 2) žemesniesiems atstovų rūmams duodama teisė peržiūrėti ir vyriausybei leisti išlaidas daryti; 3) tas leidimas duodamas tik vieneriems metams, ši parlamento teisė Anglijoje tebėra ir šiandien. Prancūzijoje feodalinis subsidijų leidimo principas laikėsi ligi XVII a., bet nuo 1614 iki 1789 generaliniai štatai daugiau nebebuvo šaukiami ir tik 1789 steigiamasis tautos susirinkimas paskelbė, kad jokių mokesčių be jo sutikimo negalima imti. Nuo 1791 tokio leidimo reikalaujama kasmet. JAV valstybėse B. peržiūrėjimo ir priėmimo teises žmonių atstovybė įgijo tik po nepriklausomybės karo. Prūsijoje po 1848. Rusijoje tik 1906, kada buvo įsteigta valstybės dūmą ir išleista B. taisyklės, įpareigojusios vyriausybę pateikti B. peržiūrėti ir priimti vist. dūmai ir vist. tarybai. Lietuvoje 1918—1920 priimdavo valstybės taryba, 1920— 1927 seimas, nuo 1928 prezidentas.
Parlamentarinės B. svarstymo ir priėmimo tvarkos yra dvi sistemos: anglų ir komisijų. Anglų sistema iš anksto nesudarom a jokių specialių komisijų B. svarstyti. B. diskusijose gali laisvai dalyvauti kiekvienas parlamento atstovas. B . iškėlus parlamente, jis diskutuojamas laisvai tarp atstovų. Tos diskusijos vyksta be oficialaus posėdžio. Tose diskusijose visas parlamentas kaip ir susiskirsto į dvi grupes. Viena jų svarsto B. pajamas (Committee of ways and means), kita išlaidas (Committee of supply), šiose grupėse apsvarstytas B. iškeliamas parlamento pilnaties posėdyje, čia B. diskusijos vyksta griežta tvarka ir priimamos greitu tempu, nes nustatoma diskusijų laikas ir paties B. priėmimo terminas. B. priėmimas vyksta iš karto, jį balsuojant paragrafais ar straipsniais.
Komisijų sistemoje sudaroma ir parlamento atstovų speciali B. komisija. Iškėlus B. reikalą parlamente, pats B. perduodamas šiai komisijai. Svarbiausios B. reikalo diskusijos vyksta B. komisijoje. Apsvarstytąjį B. projektą su savo pastabomis komisija pateikia parlamento pilnaties posėdžiui. Parlamente B. priėmimas vyksta trimis skaitymais. Parlamento teisės B. svarstyti, jis keisti ir savaip perdirbti yra labai įvairios. Daug valstybių yra priėmusios anglų šio reikalo praktiką: 1) parlamentas vyriausybės pateikto B. išlaidų pozicijas tegali mažinti, bet ne didinti; 2) negali mažinti pajamų pozicijų; 3) jei nori kokį esamą mokestį sumažinti ar panaikinti, tai dėl to pasidarančius pajamų trūkumus turi papildyti kokiu kitu mokesčiu. Laikomasi principo, kad parlamentas neturi teisės bloginti valstybės finansų reikalų. Parlamento priimtas B. įteikiamas valstybės galvai (karaliui ar prezidentui) tvirtinti. Valstybės galvos patvirtintas B. viešai skelbiamas įstatymų skelbiamose žiniose. Jei parlamentas užtrunka su diskusijomis ir pasivėluoja laiku priimti, tai dažniausiai laikomasi vad. dvyliktosios B. dalies (douziė-