Bleibtreu Karl (1859—1928) vokiečių rašytojas, .natūralizmo šalininkas. Apysakos Schlechte Gesellschaft 1885, Schicksal 1888, Grössenwahn 1888, Bismarck 1915 ir kt. dramos Seine Tochter 1886, Weltgericht 1888 ir kt., lyrika Lyrisches Tagebuch 1885, Kosmische Lieder 1890.
Bleiveis Jan (.1808—1881) slovakų tauti-tinio atgimimo veikėjas, gydytojas, Liublia-nos medicinos mokyklos profesorius. 1843 įsteigė pirmą slovakų liaudies laikraštį Kmetijske in rokodelske Novice. 1850 Liub-lianoje įsteigė veterinarijos mokyklą. 1861 atstovas Krainos seime ir valstybinėje taryboje. Paskelbė keletą populiarių knygų slovakų kalba.
Blekaitis Jurgis (1917 VII 8 Kellomakki mst. Suomijoje) režisorius, rašytojas. 1935 baigė Aušros berniukų gimnaziją Kaune, 1943 Vilniaus Universiteto humanitarinių mokslų fak. diplomuotu teatrologu. Nuo 1936 bendradarbiauja lietuvių periodikoje, spausdindamas straipsnius, vertimus ir recenzijas teatro ir poezijos klausimais. 1940—1941 Vilniaus miesto teatro aktorius. 1942 —1944 Vilniaus Vaidilos teatro aktorius, vėliau režisorius. 1944—1953 lietuvių tremties teatrų Aitvaro, Atžalyno, Chicagos lietuvių teatro, Chicagos vaikų teatro, Mont-realio lietuvių teatro, Naujojo rusų teatro New Yorke režisorius. žymesni B. režiso-riaus statymai: Marianos kaprizai .1944, Bubulis ir Dundulis 1946, Generalinė repeticija 1948, Tariamasis ligonis 1948 ir 1950, Rakieta į mėnulį 1949 ir 1950, Živilė 1950, Našlaitė 1951, Anna Christie 1952, Pabėgėliai 1953. Pastaruoju metu B. dirba kaip lektorius Brooklyno Lietuvių Dramos Studijoje, spausdina straipsnius kultūrinėmis temomis ir eilėraščius Aiduose, Literatūros Lankuose, Naujienose. Nuo 1953 LE teatro skyriaus bendradarbis.
Blemjai klajoklių padermė Nubijoje, rytiniame Nilo krante. Romėnų stumiami, traukėsi Raudonosios jūros pakarščiais. Dėl šios padermės yra susidaręs mitas, kad tai žmonės be galvos, be veido, akys esančios krūtinėje. Tokį mitą kartojo Strabonas ir Pllnijus. B. dažnai kovodavo su romėnais. Aurelijus ir Probas juos sumušė. Dioklecia-nas, norėdamas nuo B. apsisaugoti, 296 įkurdino Nilo žemupio srity vieną nubiečių giminę, kuri turėjo pastoti B. kelią ir jiems trukdyti. Dar VI a. B. buvo stabmeldžiai (garbino egiptiečių dievus Osirj, Izį ir Priapą) ir aukodavo saulės garbei kraujo aukas. Spėjama B. dabartinių bedžų (bišarų) protėvius esant.
Brenda pietų Suvalkų upė; ž. Blindė.
Blenda bendras terminas mineralams. Yra apgaunančios, neaiškios išorinės išvaizdos. Daugiausia tinka vadinti pusiaumeta-linio pobūdžio mineralams, pvz. iš sulfidų— cinkui, kadmiui, gyvsidabriui, maganui.
Biendis ž. Blindė.
Blendžiava Kretingos aps. Platelių ir Salantų vi. upė, Salanto (Minijos) kairysis intakas, 25,3 km ilgio. Prasideda Kretingos aps. ir Telšių aps. riboje, ties Godelių kaimu ir ties Tintelių dvaru įteka į Salantą 3,5 km nuo jo žiočių, 3 km augščiau Telšių —Kretingos geležinkelio tilto. B. teka beveik lygiagrečiai su Minijos intaku Mišupiu 2—4 km tarpu. Ligi Reketės kaimo jos slėnys negilus. Toliau ji teka giliu (ligi 30 m) skardžiumi. Jos kritimas beveik vienodas — 340 cm/km. Intakai: dešinieji — Karvė, Pelkupis, Gojai; kairieji — Jonupis, Kulu-pis. Baseino plotas 84 km2; vandens debitas prie žiočių: maksimumas 25, vidutinis 0,6, minimumas 0,08 m:Vsek.
Bleniheim Bavarijos miestelis 35 km į žiemvakarius nuo Augsburgo, kur 1704 VIII 13 anglų kunigaikštis Marlborough ir austrų princas Eugenijus sumušė bavarus ir prancūzus.
Blenheim Park p. Anglijoje, Oxfordshire grafystėje parkas ir rezidenciniai Marlborough kunigaikščių rūmai. B. P. įtaisytas valstybės lėšomis kaip dovana Blenheimo mūšio nugalėtojui.
Blėninės žuvys Blennoidei pobūrio, ešerių būrio, kaulingos vadinamos ir jūros šunimis. Nugaros ir analinis pelekas ilgi. Krūtinės pelekuose ne daugiau kaip 5 šakotų spindulių. Nugaros pelekų du arba vienas. Daugiausia sūraus vandens gyventojai: gėlame vandenyje retai pasitaiko. Gyvena visose trijose juostose. Iškasenose randamos nuo eoceno laikų. Kaikurios rūšys gyvena gana dideliuose gyliuose. Jų 18 šeimynų. Jos minta dųgnojumi — mėsėdės. Bet pasitaiko ir plėšriųjų. Jų daugumas meta dugnines išnaršas, o beldiūga, Zoarces vivipa-rus, gimdo gyvas žuvytes. Svarbiausios šeimos ir jų atstovai: Bleniidae — jūros šunyčiai; nedidelės iki 25 cm ilgio žuvytės, analinis pelekas trumpas, nugaros pelekų du ar trys, o juose esama silpnų dyglių. Ryškiai dažytos pakrančių žuvys.
Blennius galerita — Adrijos šuniukas. Jieškodamas maisto, ropoja ant nusausinto kranto.
Visos B. išneršia nedidelį ikrų kiekį. Nerštas vyksta vasarą. Ūkinės reikšmės neturi.
Folidų šeima — Pholidae iš šonų suploto kūno ir vieno nugaros peleko. Pakrančių žuvys, po atoslūgio dažnai pasiliekančios
J. Blekaitis