Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/80

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kytojais L. Ollé-Laprune ir E. Boutroux. Nuo 1884 mokytojavo įvairiuose licėjuose, 1893 apgynė savo garsiąją tezę L’Action. 1896 pakviestas profesoriumi į Aix-en-Provence universitetą, iš jo sveikatos motyvais pasitraukė 1926. Likęs ten pat gyventi, išlaikė savo kūrybinę jėgą ligi pat mirties. Paskutinius savo veikalus diktavo, nes buvo jau apakęs.

Savo disertacija jis sukėlė tiek pat dėmesio, kiek susilaukė nesupratimo. Universitetinius filosofus piktino jo „neortodoksiškumas” filosofiniu požiūriu ir drauge jo „ortodoksiškumas” religiniu požiūriu. O katalikams atrodė įtarus jo minties originalumas, nesinaudojimas tomistinėmis sąvokomis. Vykstant modernizmo smerkimui, vis buvo baiminamasi, ar jo pavojaus nėra ir B. filosofijoje. Iš čia greičiausiai ta tyla, kurion B. buvo užsidaręs ištisai 40 meti}, per kuriuos tepaskelbė kelis smulkesnius veikalėlius. Pagrindinius savo veikalus jis pradėjo skelbti tik nuo 1934. Tai, žinoma, neleido jam susilaukti to populiarumo, kurio susilaukė jo bendraamžis H. Bergson. Tikroji B. įtaka tik dabar ima skleistis. Visų pirma ji gilėja katalikuose. Pats popiežius Pijus XII asmenišku laišku 1944 išreiškė palankumo filosofui. Griežtieji tomistai betgi ligšiol tebėra priešingi B. filosofijai.

Savo disertacine teze L’Action B. išreiškė vienas iš pačių pirmųjų tą filosofinį posūkį, kuris išsiskleidė pirma vad. gyvybės filosofija, o vėliau egzistencine filosofija. Tai posūkis nuo to racionalizmo, kuris žmogų te-ėmė pažinimo subjektu („grynuoju protu”) ir pagal tai filosofiją suvedė tik į pažinimo problemą. Priešais šį racionalizmą B. atstovauja „veiklos filosofiją”, kuri kreipiasi į žmogų visu jos būties plotu, nesiimdama proto nuvertinti, bet pabrėždama dvasinę žmogaus būtį esant neišsemiamą vienu protu. Kai vad. gyvybės filosofija, taippat akcentuodama veiklą, šią ėmė tik biologiniu požiūriu (pragmatizmas), tai B. veikla yra visos dvasinės patirties sinonimas. Sukdamasis nuo racionalizmo ir jieškodamas integralinės filosofijos, B. atsiremia į tą spiri-tualistinę tradiciją, kuri buvo gyva Augustinu, Bernardu, Pascaliu, Maine de Biran, Newmanu. Ypačiai jo mąstymą veikė Leib-nizo būties, kaip dinaminės hierarchijos, samprata. Užuot abstrakčiai analizavęs formalines būties savybes, B. kuria „konkrečią ir integralinę ontologiją”, kur būtis analizuojama jos įvairiopame išsiskleidime nuo medžiagos per gyvuosius organizmus ir žmogiškąją asmenybę, ligi pačios Būties. Medžiaga jam yra tai, kas gali būti sugyvinta; gyvybė — tai, kas gali būti sudvasinta; dvasia — tai, kas gali būti sudievinama. Tai, kas žemiau, yra sąlyga tam, kas yra augščiau, nors tai, kas augščiau, negali būti išaiškinta tuo, kas yra žemiau. Imdamas žmogų visoje jo būties pilnatvėje, B. neapriboja filosofijos vien prigimtiniu pažinimu, o drauge ją atskleidžia ir Apreiškimui. Apreiškimo tiesos jam yra tais pagrindiniais duomenimis, kuriais ir filosofas turi nušviesti savo mąstymą. B. supratimu, krikščionio filosofo mąstymas iš esmės yra krikščioniškoji filosofija.

Pagrindiniai veikalai, kuriuose B. pateikia savo filosofinės minties sistemą: La Pensé (du tomai) 1934, L’Être et les êtres 1935, L’Action (du tomai) 1936—-1937, La philosophie et l’esprit chrétien (du tomai) 1944 —1946. Mažesnės studijos atskirais klausimais: Le procès de l’inteligenee 1921, Qu’est-ce que la mystique? 1925, Patrie et humanité 1928, Une énigme historique, Le vinculum substantiale d’après Leibniz 1930, Léon Ollé-Laprune 1932, Lutte pour la civilisation et philosophie de la paix 1939.

A. Valensin et Y. de Montcheuil M. B. 1934; J. de Tonqédec Deux études sur la ,,pensée” de M. B. 1936; P. Archambault Initiation à la philosophie blondélienne 1941; B. Romeyer La philosophie religieuse de M. B. 1941; J. Paliard M. B. 1950.

Bîondel de Nesle XII a. prancūzų trubadūras, kurio išliko 30 dainų pikardiečių tarme, L. Wiese išl. 1904. Su jo vardu siejama legenda apie ištikimąjį trubadūrą, atradusi ir išvadavusį nelaisvėn patekusį karalių Ričardą Liūtaširdį tik iš jiems dviem težinomos dainos.

Blondinas (pr. blond, blondin, gal iš germanų blunda) šviesios odos, šviesių akių ir ypač šviesių plaukų žmogus.

Bloomfield Leonard (1887—1949) amerikiečių kalbininkas. ,Nuo 1913 ligi 1921 profesoriavo Illinois, toliau 6 metus valstybiniame Ohio, nuo 1927 Chicagos ir nuo 1940 Yale universitetuose. Daugiausia dėstė lyginamąją kalbotyrą ir germanistiką. Išsp. Introduction to the study of language 1914, Lauguage 1933 ir Linguistic aspects of science 1939. Plačiau žinomas veikalas Language: tai yra fonologiniais pagrindais parašytas sistemingas ir išsamus kalbotyros įvadas.

Bloomfield JAV iNew Jersey valstybėje miestas prie Newarko; 49.000 gyventojų (1950). Miesto parkas įtaisytas revoliucijos meto kariuomenės lavinimo vietoje. Vokiečių presbiterionų kunigų seminarija, įvairi pramonė. Įkurtas 1675, ligi 1812 Newarko dalis. Pavadintas 1796 revoliucijos metu pa sižymėjusio generolo B. vardu.

Maurice Blondel

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:


Autorius
  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5360-0=5360 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai