Blusys Mykolas (g. 1900 IX 30 Šėtos vi. Papurvių k.) baigė Panevėžio mokytojų seminariją, pradžios mokyklos mokytojas. Slapyvardžiai M. Gerbinis, M. G. Lietuvos Mokyklos, Ryto besdradarbis pedagogikos klausimais.
Blusos (Aphaniptera) besparniai vabzdžiai suplotais šonais ir ilgų užpakalinių kojų. Galva mažutė, visai suaugusi su kūnu. Jos šonuose po vieną akį. Burnos organai pritaikinti durti ir siurbti, šie vabzdžiai turi pilną metamorfozę. Iš kiaušelių išėjusios larvos .minta irstančiomis gyvulinėmis medžiagomis. Suaugę vabzdžiai parazituoja ant žinduolių, rečiau ant paukščių. B. čiulpia savo šeimininkų kraują. B. yra dvi šeimos: Pulicidae ir Sarcopsyllidae, keli šimtai rūšių. Lietuvoje yra apie 30 rūšių. žmogų parazituoja tiktai viena rūšis (Pullex irritans L.), bet pereina ir nuo šii-nų (Ctenocephalus canis Curt.), kačių (Ctenocephalus felis Bouché), žiurkių (Ce-ratophyllus fasciatus Bos. ir kt.), pelių (Leptopsylla musculi Dug. ir kt.).
Blužnažolė ž. Blužnutė.
Blužnė ž. Gegužraibė.
Blužnies ligos yra paprastai antriniai blužnies susirgimai, lydį įvairiausias ligas: vidurių šiltinę, maliariją, dėmėtąją šiltinę, septinius susirgimus, kepenų cirozą, kraujo ligas (leukemija), Banti ligą, icte-rus haemolyticus. Pirminiai blužnies susirgimai yra abscesas, infarktas, piktybiniai navikai (sarcoma), amiloidozė.
Blužnies patinimas — B. padidėjimas ryšium su užkrečiamomis ligomis (vidurių šiltine, maliarija), kraujo ligomis (leukemija), sužalojimais bei kraujo apytakos sutrikimais.
Blužnis (lot. lien) kraujo forminių elementų (baltųjų kūnelių) gamintojas, kavos grūdo formos, melsvai rudos arba purpurinės raudonos spalvos; 10—12 cm ilgio, 6—8 cm pločio, 3—4 cm storio ir 150—200 g svorio. B. tvirto, iš dviejų sluogsnių sudaryto apvalkalėlio, nuo kurio vidaus paviršiaus į B. vidų eina pertvarėlės, šitos pertvarėlės, įvairiai tarp savęs jungdamosios, B. turiniui, B. pulpai yra parama. B. pulpoje yra limfiniai mazgeliai (Malpighii), kurie su tra-bekulų sistema daro baltąją pulpą, o likusioji sudaryta daugiausia iš kapiliarinių venų - raudonoji pulpa. B. yra kair. pilvo tuš-timo pusėje tuoj po dangomis (diafragma); išilginė jo ašis sutinka su dešimtojo šonkaulio linkme. B. kaimynystėje dažnai galima rasti mažų, panašios struktūros, kaip ir B., kūnelių, vadinamų pridėtinėmis (ak-cesorinėmis) B. Tų kūnelių skaičius ir dydis nepastovus. Kartais jų būva daug — 20, dažniausiai 1—3, Embrfoniniame periode ji gamina raudonus ir baltus kraujo kūnelius, vėliau tik limfocitus. Bet sergant infekcijomis, B. vėl ima gaminti leukocitus. Todėl tokiais atvejais visada padidėja, ir ją galima užčiuopti. Manoma, kad B. kovoja su infekcija ir padeda kūnui įgyti atsparumo, imuniteto. B. yra savotiškos raudonųjų kraujo rutulėlių kapinės, nes B. makrofagai sulaiko ar suardo visus persenusius ar sužalotus eritrocitus. Todėl B. susidaro organinės geležies atsarga. Pagaliau, B. gali talpinti didelius kraujo kiekius, o reikale susitraukdama išmesti į bendrą kraujo apytaką. Visdėlto B. nėra gyvybei būtinas organas: be jos gyvuliai lengvai išgyvena.
Blužnutė (lot. Chrysosplenium), augalų gentis uolaskelinių (Saxifragaceae) šeimos. Yra apie 40 rūšių. Lietuvoje auga šlapiose vietose B. pražangialapė (Ch. alternifolium L.) žolė mažais, gelsvais žiedais.
B. M. sutrumpintai iš Baccalaureus Me-dicinae (lot.), viduramžių universitetuose vartotas titulas, dabar dar likęs Anglijoje Bachelor of Medicine, pažymįs medicinos fakulteto žemiausią laipsnį.
b. am1. 1) lot. brevi manu — trumpai (trumpa ranka), be ceremonijų, nieko nepaisant; 2) beatae memoriae — laimingo (palaiminto) atminimo, minima geruoju; 3)bene misceatur — gerai išmaišoma (išmaišyti).
b-moll (si minor) muzikoje akordas b, dės, f; b-moll tonacija prie rakto turi penkis bemolius: b, es, as, dės, ges.
B. M. V. sutrumpinimas iš lot. Beata (Be-atissima) Virgo Maria — šventoji (švenčiausioji) Mergelė Marija.
B. O. Basso ostinato — muzikinė frazė bose, kartojama tam tikrą laiką.
Boa Boidae šeimos žalčių gentis, turinti 55—59 eiles lygių žvynų išilgai kūno, tri-kampą galvą, bukų snukį, ploną kaklą, žinomiausia rūšis B. constrictor - boa smauglys. Nors nedaug spalvų, bet jos labai puošnaus rašto jo odoje. Pagrindinės spalvos yra pilkai ruda, gelsva, metalo pilkumo ar beveik grynai juodas. Nugaros raštas yra iš
Boa constrictor