Puslapis:LE03.djvu/85

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

vas. Todėl jų daug būva pušynuose. Auga ir šiaip spygliuočiuose, ar apie maumedžius, kelmus, išgriuvusius medžius, senose gaisravietėse. Geografinis išplitimas: Europa ir š. Amerika. Kituose kraštuose B. labai vertinamas kaip ankstyvas grybas. Vartojamas šviežias arba džiovintas. Tačiau šviežias yra nuodingas, nes turi gana pavojingos helvelinės rūgšties. Todėl B. daug kur laikomas nevalgomas. Bet jo nuodingumas lengva pašalinti, sūdytame vandenyje išvirinus. Džiovintas B. nežalingas. Lietuvoje B. labai maža tesuvartojama. Supirkinėjamas apie Merkinę, Varėną, Alytų ir išdžiovintas siunčiamas į užsienį.

B. smailagalvis (Morchella conica P.). Galvutė kūgio pavidalo. Jos paviršius duobėtas, groblėtas. Duobutės panašios į korio akutes. Jose susidaro sporai, po 8 kiekviename. Užėjus šiltam orui, saulės spindulių įtakoje, sporai ištisais dulkių kamuoliais pasipila lauk. Spalva durpinė arba tamsiai durpinė. Apačia tuščia, balzganoj spalvos. Kotas cilindrinis, baltas, lygus, užauga ligi 5 cm augščio ir 2 cm storio. Auga pavasarį kovo—gegužės mėnesiais. Paskirai pasitaiko ir rudenį. Mėgsta drėgnas, šviesias žolėtas vietas. Geografinis išplitimas: visa Europa, š. Amerika ir Australija. Grybas valgomas. Vartojamas šviežias ir džiovintas. Nuodingų dalių neturi. Kitur jį vartoja padažams gaminti prie mėsos ir kitų valgių. Lietuvoje laikomas šungrybiu.

B. rudeninis (Helvella infula Scha-eff.). Galvutė netaisyklinga: viršuje skirstosi į 2—4 smailias šakas, kepures. Paviršius išraižytas įvairiausiomis duobutėmis, plyšiais, lopeliais. Spalva tamsiai ruda, kavinė arba kaštaninė. Vaisinis sluog&nis orinėje pusėje turi aštuonis sporinius aukšlelius. Kotas cilindriškas, bet dažnai su giliomis raukšlėmis, stulpėtas. Nenuodingas. Auga spygliuotuose ir lapuotuose miškuose, bukynuose, prie pūvančių kelmų bei medienos išgulėtose vietose. Lietuvoje laikomas šungrybiu.

Be šitų, dar yra daug B. atmainų. Iš jų didžiausias Helvella gigas Krombh. Auga mūsų spygliuotuose ir lapuotuose miškuose. Nevengia ir tamsių eglynų. Jo kepurė užauga ligi 15 cm pločio. Lietuvoje laikomas šungrybiu, nors vienodai geros kokybės, kaip ir kiti B.

Aleknavičius Labiausiai prasiplatinę valgomieji grybai — Mūsų Girios 1934 XII.

Bobbio Augštutinės Italijos miestas prie Trebijos upės. Apie 6000 gyventojų. Šen. Bobium castrum. 612 šv. Kolumbano įsteigtas vienuolynas, viduramžiais šiaurinės Italijos kultūrinio religinio gyvenimo centras.

Bobelis 1) Jurgis (1895 IV 23 Suvalkų Kalvarijoje, Marijampolės aps. — 1954 III 28 Chicagoje) pulkininkas. Pradžios mokslą ėjo 1903 — .1908 Marijampolėje. Gimnaziją baigė Petrapilyje 1915. Augs-tuosius Karininkų Kursus baigė Kaune 1925. LU teisių fakulteto skyrių baigė 1924, ekonomios skyrių Išėjo 1930. I pas. kare mobilizuotas 1915 į rusų kariuomenę, 1916 sužeistas Galicijos fronte. Įsiregistravęs į organizuojamus lietuvių karinius dalinius, 1918 pradžioje iš rusų armijos išėjo, atvyko Lietuvon ir 1918 XII 30 Vilniaus karo komendantūroje stojo savanoriu. 1918— 1920 Kauno komendantūros mokomosios kuopos vadas.

1919 VIII 28—29 su savo kuopa surado Kaune POW (Polska Organizacja Wojsko-wa) slaptą archyvą. Tai leido išaiškinti lenkų ruošiamą Lietuvoje perversmą ir jį laiku likviduoti. 1919 IV 26 taikiai sulikvida-vo „Babtų respubliką”. 1921—1924 kariuomenės štabo rikiuotės skyriaus viršininkas. 1925—1926 kariuomenės štabo viršininko padėjėjas. 1923—1926 buvo lektorius Karo Mokykloje, Augštuosiuose Karininkų Kursuose, augšt. policijos mokykloje, suaugusiųjų gimnazijoje. 1926—1927 8 pėstininkų pulko vadas. 1927—1935 karininkas ypatingiesiems reikalams prie Krašto apsaugos ministerio ir karinių įstatymų redakcinės komisijos pirmininkas. 1936—1940 Kauno miesto ir apskrities karo komendantas ir I Kauno šaulių rinktinės vadas. 1928—1934 ekonominės karių bendrovės pirmininkas. Bolševikams Lietuvą okupavus, 1941 suimtas ir uždarytas Rygos kalėjime. Prasidėjus karui su vokiečiais, iš kalėjimo išsigelbėjo ir 1941 VI 23 Laikinosios Vyriausybės įsakymu paskirtas Kauno karo' komendantu. 1942 —1944 vyr. butų valdybos viršininkas (nuo 1943 vertėsi advokatūra). 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1947 JAV armijos štabe Vokietijoje vertimų skyriaus viršininkas. 1948 pabaigoje atvyko į JAV. Nuo 1949 Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų-Savanorių Organizacijos Chicagoje pirmininkas. Teisiniais ir ekonomisiais klausi-mais_ bendradarbiavo Lietuvos Ūkyje, Tautos Ūkyje, Karde, Karyje, Policijoje, Mūsų žinyne. Paruošė Karinės tarnybos įstatymo, šaulių Sąjungos įstatymo, šaulių Sąjungos statuto, Drausmės statuto projektus, kurie buvo vyriausybės priimti ir formaliai legalizuoti.

2)Jurgis A. (g. 19.24 V 22 Kaune) Jurgio (1) sūnus. 1941 baigė Kauno Aušros gimnaziją, Techniką studijavo VDU, Grąžo universitetuose ir Stuttgarto augštojoje technikos mokykloje, kurią baigė 1949 inž.

J. Bobelis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5236-0=5236 wiki spaudos ženklai).