mechaniko laipsniu. 1949 atvyko į JAV. Bolševikų okupacijos metais dalyvavo lietuvių aktyvistų fronto rezistencinėje veikloje ir 1941 VI 23 dalyvavo Kauno radiofone skelbiant Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo deklaraciją.
3) Kazys J. (g. 1923 III 4 Kaune) Jurgio (1) sunus. 1941 baigė Kauno Aušros gimnaziją. Mediciną studijavo VDU, Grazo ir Tūbingeno universitete, kuriame 1946 įgijo medicinos gydytojo diplomą, o 1948 gavo medicinos daktaro laipsnį. 1949 atvykęs į JAV, įgijo praktikos teises ir apsigyveno Chicagoje. Dalyvavo lietuvių aktyvistų fronto rezistencinėje veikloje. 1950 vadovavo Chicagos ateitininkams, siekdamas ateitininkų ir vyčių suartėjimo. LE bendradarbis.
Bobėnų miškas Kėdainių aps., 1 km nuo Kėdainių. 294 ha ploto. Pušynas su egle, ąžuolu, drebule, beržu. Vietomis susitelkę juodalksnių ir baltalksnių. šio miško 84 ha buvo paskirta parkui — vasarvietei.
Bober Vokietijos upė, Oderio kairysis intakas, 268 km ilgio.
Bobezanas arba džulanas (Rhitidoceros plicatus) Bucerotidae šeimos paukštis ligi .1 m ilgio, didelio stipraus snapo, stambiomis raukšlėmis antsnapio pamate. Gyvena N. Gvinėjoje ir Bismarko salose, plačiuose ramiuose miškuose. Minta įvairių medžių vaisiais.
Bobianskienė Lidija (g. 1881 VII 13). Baigus mokslą Maskvos 8 klasių Pusselio pensione, 1908 rusų kalbos mokytoja to paties pensiono (paversto gimnazija) žemesnėse klasėse. Mokslus ėjusi ir Maskvos pedagoginiuose kursuose, 1916 baigė istorijos mokslus Maskvos augštuosiuose moterų kursuose. 1917 pavasarį pradėjusi laikyti valstybinius egzaminus, badui prasidėjus, išvažiavo į Sibirą, kur Omsko gimnazijose dėstė prancūzų kalbą ir istoriją. 1918 atvažiavo į Maskvą, baigė laikyti egzaminus ir sugrįžo į Omską, kur dirbo Kolčako valdžios spaudos skyriuje vertėja. Rusų kalba išvertė Versalio sutartį. 1921 III atvažiavo į Kauną, kur Aušros ir rusų gimnazijose mokė prancūzų kalbą. 1922 III—1940 Lietuvos Universiteto prancūzų kalbos lektorė.
Bobiatynski Stanislaw (g. 1885 VII 28 Vilniuje) Vilniaus gydytojas ir lenkų kariuomenės pulkininkas. 19.18 lenkų organizuojamų „Lietuvos ir Gudijos gynimosi” ginkluotųjų pajėgų inspektoriaus padėjėjas. Vadinamojoje lietuvių ir gudų divizijoje organizavo Vilniaus lenkų šaulių pulką, kuriam paskum ir vadovavo. Dalyvavo Želigovskio žygiuose prieš Nepriklausomąją Lietuvą. 1922 Vilniaus komendanto padėjėjas, 1926 komendantas. 1928 išėjo į atsargą.
Bobicki Leon (g. 1887 IV 10 Rusijoje, Tambove) lenkų pulkininkas. 1920 organizavo Želigovskio diviziją, su kuria grįžo į Lenkiją. 1920 želigovskiadoje buvo jo divizijos štabo viršininkas, paskum vadinamosios Vidurinės Lietuvos karo departamento direktorius Vilniuje. 1929 išėjo į atsargą.
Bobierres metalas: 66% vario ir 34% cinko lydinys, vartojamas laivams apmušti iš oro.
Bobinčius (iš lenkų babiniec — bobinis) priešakinė bažnyčios dalis, bažnyčios prievidis.
Bobinskis Aleksandras (1876 II 5 Tauragėje — 1938 VIII 9 Latvijoje) Lietuvos kariuomenės pulkininkas inžinierius. Maskvoje baigęs karo mokyklą, nuo 1896 tarnavo Rusijos kariuomenėje karininku. I pas. karo metu vadovavo atsargos elektrotechnikos batalionui ir ligi 1920 buvo augštosios elektrotechnikos mokyklos viršininku. Grįžęs į Lietuvą, 1921 I 27 stojo Lietuvos kariuomenėn. Tarnavo Augštuosiuose Karo Technikos kursuose, ligi 1933 V. D. karininkų kursų technikos skyriaus inspektorius. Kurį laiką buvo ir VDU technikos fakulteto lektorius. Prieš I pas. karą bendradarbiavo rusų karo enciklopedijoje ir karo technikos žurnaluose. Lietuvoje bendradarbiavo Mūsų žinyne. Atskirai išsp. Telegra-fo-telefono linijų statymas 1924, Elektros telegrafas 1924 ir 1922—1923 išsp. 11 knygučių, kur aprašė įvairių tipų karinius telefonus.
Bobkalnis kalnelis ligi 5 km nuo Panevėžio miesto Paliūniškio plento kryptimi, miško pakraštyje, o aplink jį yra raistas. B. toks vardas iš anų laikų, kada, užpuolus kryžiuočiams, į tokią saugią vietą su-veždavo moteris, vaikus ir senius, o pajėgūs vyrai eidavo krašto ginti.
Bobo negrų giminė vakarinėje Afrikoje tarp Voltos ir Nigerio augštupių, kalbanti sudaniečių kalba.
Bobola Andrius (1592 Lenkijoje •— 1657 V 16 Jonave, Gudijos Pinsko srityje) palaimintasis (šventė V 16), kankinys. Atvykęs iš Lenkijos į Vilnių, 1611 VII 31 stojo į jėzuitus, baigė teologijos mokslus ir liko kunigu. 1624—1633 išgarsėjo savo pamokslais šv. Kazimiero bažnyčioje. Paskiau buvo Bobruisko jėzuitų vienuolyno vyresnysis ir nuo 1636 pasižymėjo keliaujančiu sodiečių misininku, ypač Pinsko apylinkėse. Su rusais .1657 einantiems kazokams, Zielenievs-kio ir Popenkos vedamiems, užėmus Pinską, B. pabėgo į Jonavo miestelį, kur kazokai jį susekė ir nukankino. Jo kūnas buvo palaidotas jėzuitų bažnyčioje Pinske. 1808 rusams užėmus jėzuitų bažnyčią, kūnas buvo perkeltas į Polocką. XVII a. buvo pradėtas beatifikacijos procesas, ir 1835 XI 30 B. buvo paskelbtas palaimintuoju. 1920 jo kūnas buvo nugabentas į Maskvos muzėjų. 1923 duodant pagalbą badaujančiai Rusijai, dviem amerikiečiams jėzuitams pavyko