gauti leidimą B. kūną išvežti į Romą, kur 1924 V jis palaidotas ai Gesu bažnyčioje. 1924 buvo pradėtas kanonizacijos procesas B. šventuoju paskelbti.
- Wieloglowski žyvvot A. B. 1853; Lorenz Rocci Vita dėl P. Andr. Bobola 1924.
Boborykin Petr (1835—1922) rusų apysakininkas ir publicistas. Išsp. romanus: žert-va večerniaja 1868, Kitai gorod 1882, Na uščerbe 1890, Pereval 1894, Velikaja raz-rucha 1908, Odna dušą 1918 ir daug kitų. Maskvoje 1877 vedė privačią dramos mokyklą. Išsp. Teatralnoe iskusstvo 1872, Ev-ropeiskij roman XIX stoletija 1911, Stoli-cy mira 1912. Jo romanų ir apysakų rinkiniai išl. 1897.
Bobos baltosios ž. Skaistažiedė baltagalvė.
Bobramunė (An-themis) graižiažie-džių (Compositae) šeimos augalų gentis. Ligi 100 rūšių, daugiausia Rytuose. Lietuvoje auga: B. geltonoji (A. tinctoria L.) — žolė geltonžie-dė, B. dirvinė (A. Arvensis L.) — bal-tažiedė piktžolė, B. smirduolė (A. Cotuia L.) -— pagriovių, pakelių žolė.
Bobrikov Nikolaj (1839-1904) rusų administratorius, nuo 1898 Suomijos rusinis generolas gubernatorius, čia griežtomis priemonėmis stengėsi kraštą surusinti. Tuo būdu prieš save sukėlė suomių ir švedų visuomenę, ir 1904 VI 3/16 buvo nušautas Eugenijaus šaumano, kuris ir pats ten pat nusižudė.
Bobrinis (Bebrinis) Zarasų aps. Degučių vi. ežerėlis, Nikajos (Laukesos, Dauguvos) baseine, 12 ha ploto. Pro jį teka iš Bebrinė-lio ežero kanalizuotas šunelio upelis.
Bobrok Dimitras XIV a. Maskvos didžiojo kunigaikščio Dimitro Doniškio kariuomenės vadas, 1379 kartu su sukilusiu Jogailos broliu Andriumi dalyvavęs Lietuvos puolime, o 1380 Kulikovo laukų mūšyje nulėmęs laimėjimą prieš totorius. Kitų istorikų kartais neteisingai laikomas Karijotai-čiu.
Bobrovvski Stefan (1841 —1863) Kijevo universiteto studentas. 1863 sukilime nuo 1863 I 3 slaptojo centrinio komiteto narys. 1863 I 15 komitetui pasiskelbus laikinąja vyriausybe, ėjo Varšuvos slaptojo revoliucinio viršininko pareigas. Sukilime pasireiškė drąsumu, energija ir sumanumu.
- W. Przyborowski Dzieje 1863 roku 1897—1899.
Bobrovskis 1) Florionas (apie 1770 1847 Nemenčinėje) Nemenčinės klebonas, paruošęs lotynų ir lenkų kalbų žodyną Slownik lacinsko polski 1822—1823 (51905).
2) Mykolas (1785 XI 8/19 Bielsko aps. Volkoje — 1848 IX 21/X 3 Pružanos aps. šereševe) Vilniaus universiteto profesorius. 1808—1812 išėjo vyr. kunigų seminariją Vilniuje. 1812 teologijos magistras, 1814 teisių magistras. 1815 VI 29 įšventintas kunigu. Nuo 1814 Vilniaus universiteto moralinių ir politinių mokslų fakultete dėstė šv. Raštą. 1817 IX—1822 VIII užsienio mokslo komandiruotėje. 'Studijavo bib-linę archeologiją ir slavistiką Vienoje, Prahoje, Liublanoje, 1819 VIII—1821 III Romoje, kur sudarė Vatikano bibliotekos slavų senųjų rankraščių ir spaudinių katalogą (išsp. 1830). Dar studijavo DaLmatijoje ir Paryžiuje. Lietuvon grįžęs, 1822 IX buvo paskirtas Vilniaus universiteto e. o. profesoriumi.
Vilniuje apsigyvenęs, lenkų ir rusų kalbos straipsniais paskelbė daug studijų apie slavų kalbą ir literatūrą. 1823 drauge su prof. I. Danilavičiumi Supraslyje surado ir padėjo išleisti Chronografą (išsp. 1824) ir Latopisiec Litewski 1827. Jo surastas vad. Supraslies metraščio rankraštis Miklošičo išleistas 1851. 1822—1824 universitete dėstė šv. Raštą, biblinę archeologiją ir arabų kalbą. 1824 buvo sumanęs perorganizuoti teologijos fakultetą vakarų Europos pavyzdžiu, bet filaretų byla to sumanymo įvykdymą sutrukdė. Tuo pačiu metu jis palaikė kitų unitų kunigų kovą prieš bazilionus, kad būtų aprūpintos neturtingos unitų bažnyčios bazilionų lėšomis ir sustiprinti Bažnyčios rytietiški slaviški pradai. Kirilicos šalininkas slavų kalbose, 1820 jis net buvo sugalvojęs lenkų kalbos rašybą suderinti su kirilica. Už savo pamoksle viešą palaikymą filaretų, naujo globėjo Novosileovo pastangomis 1824 VIII 16/28 buvo pašalintas iš universiteto ir uždarytas žirovcų vienuolyne. .1826 pradžioje į Vilnių grąžintas, pradėjo paskaitas kaip senovės slavų kalbos, šv. Rašto, ir biblinės archeologijos profesorius; ligi 1828 ir vyr. seminarijos prefektas ir ligi 1833 šv. Mikalojaus unitų bažnyčios klebonas. Tuo metu metropolitui Sietšen-cevičiui pavedus, jis paruošė katekizmą, išsp. 1833 — Katechizm krotki dla mlodzi rzymsko-katolickiego wyznania.
Universitetą uždarius, 1833 buvo paskirtas Pružanos parapijos klebonu. Prasidėjus uniją naikinti, jis 1834 dar nesutiko pasirašyti, jog pasižadąs prisijungti prie pra-voslavijos, bet 1837 savo sutikimą pasirašė. 1841 pakeltas pravoslavų blagočinnu (dekanu) Pružanose. Sodžiuje gyvendamas, jis ėmė skelbtis gudas, tiek gudiškai pamoks* lūs sakydamas, tiek ir parūpindamas raširų C charakterystycznych językovvych zwio-tach języka bialoruskiego.
- J. Cieplak Ks. M. B. 1894; W. Gharkieuncz Zmierzch unii košcielnej na Litvvie i Biaiorusi 1929.
Bobramunė (Anthemis tinctoria)