viename kūno gale. Tų žiužių priekinis mažesnis, atkreiptas priešakin, atlieka loko-motormio organo funkcijas, užpakalinis, atkreiptas užpakalin, kaip vairas. Gyvena ĮDūstančiuose skystimuose ir minta bakterijomis. Yra ir parazitinių rūšių, negalinčių .misti forminėmis maisto dalelėmis. Jos randamos žarnų gleivinėje, lyties organuose ir kt. B. saltans ir B. ovatus per 1 — 2 dienas sugeba sumažinti bakterijų skaičių iš 200.000 iki 7.000—8.000.
Bodoni Gimbattista (1740 —1813) italų spaustuvininkas ir raidžių rėžytojas, pradėjęs 1758 dirbti Komoje Propaganda spaustuvėje ir čia 1762 išspausdinęs savo pirmą spaudini. 1767 perėjo į naujai įsteigtą kunig. Ferdinando Parmiečio spaustuvę, kurią vedė ligi mirties, nuo 1791 greta vedęs ir savo privačią spaustuvę. Greta Didot ir Bas-kerville jis laikomas žymiausiu spausdinimo meno atgaivintoju, žymiausi jo spaudiniai Tasso Ammta 1789, Vergilius 1793, Oratio dominica 18,12 (tarp kitų kalbų ir lietuviškai), Ilias 1808, Fenelono Tėlėmaąue 1S12. 1818 jis išsp. savo Manuale tipografia.
Bodričiai (vok. lot. — abotritai, obotri-tai) slavų padermė, gyvenusi nuo V —VI a. Labos (Elbos) žemupyje (dab. Vokietijoje Mecklenburgo srityje) ir su kaimynais slavais (vagrais, polabais, vavrais) sudariusi sąjungą, jos pačios vardu vadinamą. Vertėsi žemės ūkiu ir žvejyba, gyveno suskilę giminėmis, kuriu kiekviena turėjo savo viršininką, bet drauge visi klausė kunigaikščio. Ligi XI a. pagoniai, paskiau krikščionys. Miestų svarbesnieji buvo Michilenburg (Mecklenburg), Stargard (Oldenburg), Ratbor, Dobin, Zvierin, (Schwerin). Sąjungai tekdavo kariauti su savo kaimynais liuti-čais, Karolio D. stumiamais saksais ir pajūrį saugančiais danais. Vokiečių pavergti, 983 B. išsivadavo. Jų savarankiškumas pašlyja XII a. prie karaliaus Nikloto (žuvo kautynėse 1160), ėmusio giminiuotis su vokiečiais. Per du amžius B. suvokietėjo, ir XIV a. gale jų žemes pasidalino saksai, danai ir kitos vokiečių kunigaikštijos.
- L. Giesebrecht Wendische Geschichten 1843; Wüh. Boguslawski Dzieje slowianszczyzny pölnocnozachodniej 1887—1901.
Bödtker Sigurd (1866—1928) norvegų rašytojas, labiausiai turėjęs įtakos teatro kritikomis, o savo straipsnius surinkęs 1923— 1925 Kristiania-Premierer gjennen 30 aar. Jis formavo visos kartos literatūrinį skonį.
Bodzanta (apie 1320—1388 XII 26) lenkų politikos veikėjas. Lenkijos karaliaus Kazimiero D. ii' Vengrijos karaliaus Liudviko ir jo motinos Elzbietos laikais buvo Vislicos kantorius ir ligi .1382 Krokuvos kanauninkas. 1382 mirus Gniezno arkivyskupui, karaliaus Liudviko pastangomis popiežius Urbonas VI paskyrė B. Gniezno arkivyskupu. Pradžioje B. rėmė Liudviką, paskiau rėmė Mozovijos kunig. Ziemovitą, besistengiantį tapti Lenkijos karaliumi. Nors Sieradzės 1383 VI 16 bajorų suvažiavimas ir buvo paskelbęs Ziemovitą karaliumi, bet B. atsisakė jį vainikuoti. Po to jis palaikė karalienę Elzbietą ir Jadvygą, o 1384 X 15 jis ją Krokuvoje ir vainikavo; 1386 II 15 pakrikštijo Jogailą ir II 17 vainikavo. 1387 pradžioje jis lydėjo Jogailą į Lietuvą lietuvių krikštyti. Vilniuje jis įšventino Lietuvos vyskupu Andrių Vasilą ir pašventino naujai įrengtą Vilniaus katedrą.
Boe François de le (lot. Sylvius, 1614— 1675) olandų gydytojas, kilęs iš Prancūzijos pasitraukusios protestantų giminės Dubois. 1658—1672 buvo Leydeno universiteto profesorius. Medicinos pažangai reikšmingas gyvojo organizmo vyksmų cheminės prigimties pabrėžimu.
Boegner Mare (g. 1881) prancūzų protestantų žymus teologas. Prancūzijos evangelikų sąjungos pirm., Pasaulinės bažnyčių tarybos steigėjas ir iš 6 vienas vicepirmininkas.
Boehmeria nivea Gasnd. Urticaceae šeimos augalas iš atogrąžų Azijos. Duoda tvirtiems baltiems verpiniams vartojamų vad. kinų kanapių. Iš plaušų 'daro tvirtus lynus ir siūlus.
Boendale Jan van (apie 1290—1365) f lamų poetas. Antverpeno miesto raštininkas, dar Jan de Clerck vadinamas. Jo raštai: dvi rimuotosios kronikos Die Brabantsche Yeesten 1316—1317, pratęsta ligi 1347 (išsp. 1839 —1869) ir Van den derden Edewaert 1338—1340 (išsp. 1840), didaktiniai kūriniai Der Sleken Spieghel 1325—1330 (išsp. 1844—1848).
Boerai ž. Būrai.
Boerebistas (m. 44 pr. Kr.) dakų valdovas. Vienos giminės vadas, sugebėjęs išplėsti savo valdžią kitoms giminėms ir 60—70 prieš Kristų sukurti galingą valstybę nuo Dniestro ligi Tisos ir žem. Dunojaus. Pietuose prasiveržęs Trakijos gilumon, vakaruose pasiekęs Noriką, rytuose paėmęs Juodosios jūros pakrančių graikiškus miestus, jis pasirodė pavojingas Romai, ir Cezaris buvo jau pasirengęs žygiuoti prieš jį. Bet B. buvo nužudytas, ir jo valstybė suskilo keliomis valstybėmis, kurios nebebuvo kaimynams pavojingos.
Boerhaave Herman (1668—1738) olandų gydytojas, savo darbais pasižymėjęs medicinos, chemijos ir botanikos srityse. Nuo 1701 Leydeno univ. profesorius, žymiausi B. veikalai yra Institutiones medicae 1708, Aphorismi de cognoscendis et eurandis morbis 1709, Elementą chemiae 1724, Index plantarum quae in horto academico lugdu-no-batavo repetitur 1710 (pilnesnis sąrašas išl. 1720). žymus XVIII a. gydytojas, turėjo didžiausios įtakos savo mokiniams. Leydene jam pastatytas paminklas.