praktika verčiasi 5 vietiniai liet. advokatai, 6 gydytojai (su naujaisiais ateiviais 12) ir du vaistininkai.
Z- Aš.
Cicero spaudmenų rūšis (šriftas), turinti 12 tipografinių taškų. Pirmą kartą C. pavartota 1467 Cicerono laiškams Romoje išspausdinti, ir todėl šitokie spaudmenys imta C. vardu vadinti. Jis yra didesnis už garmontą su 10 taškų.
Cicerone Italijoje, paskiau Prancūzijoje ir bet kur iškalbingas vadovas, miesto bei muzėjaus įžymybes rodąs svetimšaliams.
Cichorium žr. Cikorija.
Ciehowski Kazimierz (g. 1887) lenkų komunistas. 1907— 1917 Lenkijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos (SDKPL) veikėjas, 1918 tautybių komisariate komisaro lenkų reikalams pavaduotojas, nuo 1918 pabaigos Lietuvos komunistų centro komiteto narys, veikęs vokiečių okupuotame Vilniuje ir Minske. 1919 Lietuvos laikinosios revoliucinės vyriausybės narys Vilniuje, paskiau Vilniaus darbininkų tarybos pirmininkas. 1921— 1932 dirbo Lenkijoje, 1923 nuteistas 3 metams, 1930 8 metams, bet 1932 pakaitomis buvo išsiųstas į SSSR.
Cicianov Pavel (1754— 1806) rusų generolas. 1794 iš Gardino žygiuodamas, sudegino ir apiplėšė Varėną ir Merkinę, VIII 1 dalyvavo Vilniaus paėmime, IX 4 Liubane sumušė Grabovskį, X 22 baudžiauninkams įsakė neklausyti laisvinančiųjų Kostiuškos ap linkraščių ir klusniai dirbti dvarininkams. Už savo žygius Lietuvoje ir Gudijoje 1794 IX 26 C. iš carės Kotrynos II gavo iš Ksav. Zenkavičiaus atimtus dvarus su 1224 baudžiauninkais Minsko gub. 1794—1795 Repnino pavestas, C. iš Gardino prižiūrėjo Lietuvos švietimą, ypač Vilniaus akademiją. Taikos metu sugebėjo susiprasti su Lietuvos bajorais.
- H. Mošcicki Dzieje porozbiorovve Litvvy i Rusi 1 1911; (” ) General Jasinski i povvstanie košeiuszkovvskie 1917.
Cicilikas (cicilistas) 1905— 1907 ir vėliau Lietuvos sodiečių iškreiptas socialistų vardas, kovojusių su socialistų įtaka veikėjų ir publicistų kartotas priešams paniekinti. Kartais patys socialistai C. pasirašydavo savo spaudoje, ypač 1907 Kovoje, Vienybėje Lietuvininkų, Skarde, žarijoje, Rankpelnyje. Panašus pravardžiavimas atgaleivis( atžagareivis).
Cicinmobolus Grybšių Fungi Imperfecti, grupėn priskirta mikroskopinių grybelių gentis, kuri parazituoja ant kitų parazitinių grybų Erysiphaceae šeimos.
Cicisbeo cavaliere servante. Riteriškas viduramžių damos gerbimas XVI a. Genovos ir šiaip miestų Italijos patriciatui virto viešu ir visų pripažintu svetimos žmonos kavalieriaus lankymu ir lydėjimu su vyro žinia ir pritarimu, ypač vyrui dažnai namie nesant. Net jungtuvių sutartyse nuotaka apdrausdavo savo teisę turėti C. Ilgainiui cicisbeatas virto paprasta dvipatyste, tad ir visuomenės pritarimo nustojo.
Cyclamen Primulaceae šeimos augalų gentis. C. europaeum L. iš vidur. ir p. Europos kalnų, turi violetinius kvepiančius žiedus, švieži svogūnai buvo vartojami pravemdinti.
Cyclanlbera Cucurbitaceae šeimos augalų gentis su 30 rūšių iš atogrąžos kraštų. C. explodens Naud. iš atogrąžos P. Amerikos turi vaisius, kurie prinokę ir lengvai paliesti sprogsta ir išmeta sėklas.
Cyclophoria žr. Heterophoria.
Cyclopia prigimtinis luošumas, kai dviejų akių vietoje ties kaktos viduriu išauga tiktai viena akis.
Cyclops žr. Copepoda.
Cieognara Leopoldo (1767 — 1834) italų politikas, poetas. 1785 susidarius Cizalpinei respublikai, 1798 Milano atstovų rūmų narys, 1799 respub. atstovas Turine, 1801 priešinosi Napoleono sumanymui italų atžvilgiu, tad buvo ištremtas Comon, paskui į Florenciją, kur vėl atsidėjo menui; 1802 grąžintas Milanan. 1818— 1823 Venecijos meno akad. pirmininkas, nuo 1823 Romoje Vatikano bibliotekos direktorius. Savo kelionėse į Angliją, Olandiją, Prancūziją ir Vokietiją padaugino Italijoje surinktą kalkografų rinkinį ir 1831 aprašė Memoire spettanti alia storia della calcografía. Surinko apie 3000 XV—XVI a. italų piešinių. Svarbiausias C. veikalas Storia della scultura 1813— 1818 (31824).
Ciconia žr. Gandras.
Cicuta žr. Nuokana.
Cid ispanų viduramžių didvyris, nenuilstamas kovotojas su arabais, apdainuotas epinėse poemose bei aprašytas romanuose. C. epopėjos sukūrimo laikas yra, turbūt, tarp 1140-1157. Išlikęs rankraštis turi 3729 eilutes. Epopėja turi dvi temas: ištremtojo C. bei jo būrio žygiai (kovos su arabais) ir jo dviejų dukterų jungtuvės su Kariono infantais (karalaičiais). C. yra istorinis asmuo, tačiau sunku pasakyti kiek jo žygiai, kiek jo charakteris atitinka tikrovę. Istorinis C., Rodrigo Diaz de Vivar (apie 1030— 1099), pasižymėjo nepaprasta drąsa, didvyriškumu, žiaurumu, nusipelnė Campeadoro (kovotojo) vardą. Arabų metraščiai, keikdami C., visdėlto jį laiko „narsumo stebuklu iš visų Dievo stebuklų” . C. tarnavo prie Sancho II Kastiliečio, paskiau prie Alfonso VI, kurio giminaitę jis buvo vedęs, bet kuris jį ištrėmė 1081. Tarnaudamas Saragosos kunigaikščiui, jis nugalėjo keletą arabų kunigaikštijų, o 1094 Valenciją, kurią jis išlai-