kė ligi savo mirties. Jo grabas Burgos katedroje.
C. poema pasižymi jėga, paprastumu, realizmu. C. autorius, matyt, sėmė savo žinias iš betarpiškų šaltinių, iš C.karių. Autorius turi labai išugdytą tikrovės jausmą ir moka pažaboti savo fantaziją. C. išsp. 1908— 1911.
- A. Hamel Der C. im span. Drama des 16 und 17 Jahrh. 1910; Menendez Pidai La España del Cid 5 leid. 1950.
Cydonia, cidonija Tournefort ž. Svarainis.
Cidre žr. Sidras.
Clecerė, Teterė; 1) Gardino aps. upelis, Svisloties (Nemuno) deš. intakas, 7,5 km ilgio; įteka į Svislotę ties Babrauninkų k., 77.1 km nuo žiočių.
2) Kuršo upė, Ventos deš. intakas, 60 km ilgio, įteka į Ventą ties Skrundės miestu, 136 km nuo žiočių; kritimas nuo C. ežero 79.2 m, baseino plotas 610 km2.
Ciechanów Lenkijos Varšuvos vaivadijos miestas Lydynios paupyje, per 15.000 gyventojų. Apylinkėje XV a. pilies griuvėsiai, 1853 bažnyčia. 1267 sugriautas prūsų ir lietuvių, 1337 lietuvių, 1463 paimtas kryžiuočių.
Cieohanoviee (suliet. Ciekanavas, Tiekanavas) miestelis, XV a. Lietuvos Kiškų įkurtas Jotvoje, 30 km nuo Drohičino, Nuro upe padalintas: 1) Senasis C. ir 2) Naujasis C. C. apylinkėse teberandama lietuviškų vietovardžių.
Ciechanovieckis Grigas (1833 — 1898) iš Lietuvos kilęs surusėjęs ekonomistas. 1881 — 1884 Maskvos universiteto rektorius. Išsp. Kratkij obzor političeskoj ekonomii 1866.
Ciechanovskis Fortunatas (1824 Horlove Vilniaus srityje — 1882 IX 30 Krokuvoje) kunigas. 1844— 1848 išėjo Vilniaus kunigų seminariją, paskiau ligi 1852 studijavo Petrapilio dvas. akademijoje. Ją baigęs teologijos magistro laipsniu, nuo 1853 buvo Vilniaus seminarijos Šv. Rašto ir kalbų profesoriumi, 1859—1861 kartu ir Vilniaus bajorų instituto kapelionu. Mokėjęs keliolika kalbų, jis prieš 1859, Vilniaus vyskupo Krasinskio pavestas, buvo parašęs ir lietuvių kalbos gramatiką, bet ji nebuvo išspausdinta. Nuo 1860 XII 18 buvo policijos priežiūroje. Po 1863—1864 sukilimo, pasipriešinęs rusų valdžios pastatytam Vilniaus vyskupijos valdytojui prelatui žilinskiui, turėjo apleisti Lietuvą ir išvykti į vak. Europą, kur ligi 1877 gyveno Briuselyje ir ten 1877 išsp. Officie van de heilige martelaren Hermagoras en Fortunatus, kurios tekstas greta pagrindinės flamų kalbos buvo išspausdintas keliolika kitų kalbų, jų tarpe ir lietuviškai. 1877 išvyko į Čilę, kur ligi 1881 buvo Valparaíso miesto klebonu. 1880 ir 1882 ten pakartojo aną knygą ispanų pagrindine kalba, bet palikdamas ir jos lietuvišką tekstą (Officios ūe los martires Hermagora y Fortūnato). Apie 1881 grįžo į Europą ir apsigyveno Krokuvoje.
- Polski Slovvnik Biograficzny III 1937; P. Kubicki Bojovvnicy kaplani II 2 1936.
Ciecierskis 1) Faustinas (1760 — apie 1836) XVIII a. Vilniaus patriotas. Vilniaus domininkonų prioras, dalyvavo 1794 rengiant sukilimą prieš rusus. 1797 VIII 27 drauge su broliu Sebastionu C., kurpium Jonu Kilinskiu, dvarininku Eitminu, Narbutu ir kt. slaptai susibūrė naujo sukilimo rengti, bet dėl vienų organizacijos narių neatsargumo, kitų bailumo ir faktoriaus Tobijaus įdavimo jau spalių mėn. visi sąmokslininkai buvo suimti, per Šiaulius ir Rygą nuvežti į Petrapilį ir senato teisti. Iš 70 senatorių tiktai poetas Deržavin stengėsi pateisinti kaltinamuosius, o griežčiausi buvo lenkai Ilinski ir Potocki; caras Povilas I sušvelnino sprendimą. Broliai C. ir keli kiti per Maskvą, Kazanę, Tobolską buvo nuvežti į Sibirą Nerčinsko kasyklų katorgon; prieš išvežant, metropolitas Siestšencevičius nuėmė C. sakrą. 1801 III 27 Aleksandro I buvo grąžintas. 1803—1809 Zabialų prioras, 1818—1824 Lietuvos provinciolas, 1830 Paparčių prioras. Katorgos įspūdžius apie 1810 surašė savo Pamiętnike 1797— 1801, išl. 1865.
- M. Jcmik Dzieje polakovv na Syberji 1928; H. MoScicki Dzieje porozbiorove Litvvy i Rusi I 1910—1911; W. Charkiewicz Zmierzch unji košcielnej na Litvvie i Bialorusi 1929; A. Miller Piervvsza porozbiorovva konspiracja litewska 1932.
2) Feliksas (1774 — 1826) domininkonas, filosofijos daktaras. 1812 Laikinosios Lietuvos vyriausybės pavestas, ėjo ligoninių ir javų sandėlių viršininko pareigas. 1824 išrinktas domininkonų provinciolu. Su caru Aleksandru I konferavo R. K. Bažnyčios reikalu.
Cieciševskis 1) Vaitiekus (1607—1675 III 10 Varšuvoje). Valuinietis, 1622 jėzuitas. Vilniaus akad. filosofijos, paskiau teologijos profesorius, 1639 filosofijos daktaras. 1640 gynė karaliaus komisijoje kaitintus 1639 puolimu evangelikų Vilniaus akademijos klausytojus (C. kalba išsp. J. I. Kraszewski, YVilno II 1840). Jono Kazimiero kapelionas. 1655 ir 1668 buvo Lietuvos jėzuitų provinciolas. Profesu namų prepozitas Varšuvoje ir Vilniuje. Kurį laiką Vilniaus akad. rektorius. Vilniuje išsp. Kazanie na ezešč blogoslavvionego Jozefata 1642, Krysztal z popiolow ukazany 1643, Sarbievskio pamokslo Laska marszalka lot. vert. Scipio mareschalci 1645, Obrona pokoju u ludzi dobrych 1649 ir Expedycya zborowska szczęšliwie dokonczona 1649.
2) Baltramiejus XVII a. Lietuvos rašytojas lenkų kalba. 163.1 baigęs Vilniaus akademiją, Kauno klebonas, paskiau Vil