niaus kanauninkas. 1631 išsp. žywot šw. Kazimierza, taip pat šv. Kazimiero himno Omni die dic Mariae lenk. vertimą. Be to, išsp. himnus apie šį šventąjį.
- J. Biėliuski Universytet wilenski III 1899— 1900.
3) (Ciecišovskis) Gasparas Kazimieras (1745 — 1831 IV 28 Vaiuinės Lucke) Rusijos katalikų bažnyčios metropolitas. Lietuvos pataurio Domininko C. sūnus, mokėsi Romoje. 1775 Kievo vyskupo koadjutorius, Tebastos vysk. in partibus infideiium, 1780 Varšuvos oficiolas, 1784 Kievo vysk. 1795 Rinsko vysk., 1798 Lucko-žitomiro vysk., apsigyveno Lucke. 1827 Rusijos katalikų bažnyčios arkivyskupas metropolitas. Vilniaus vyskupijai 1827 išrūpino administratorių Andrių Kiungį (Klongevičių), o metropolijos administravimą pavedė prel. Ščytui.
- J. S. Pelczar Zarys dziejovv kaznodziejstvva w Polsce 2 leid. 1917; Tom. Dobszevoicz YVspomnierna - z czasovv, ktore przezyiem 1885.
Cieksai rytiniai Vilniaus krašto (Tverečiaus ir kt.) lietuviai augštaičiai, kurie taria ciek vietoj tiek. Žr. Dzūkai.
Cieiava Janis (g. 1890) latvių menininkas. Nuo 1920 dalyvavo Letos meno salono parodose, nuo 1923 Rygos menininkų grupės narys, dalyvavęs parodose Rygoje ir Estijoje. Kaikurie paveikslai valstybiniame (vaists) muzėjuje. C. paišo portretus, peizažus, naturmortus. Pirmuose kūriniuose žymu senovinės tapybos meistrų įtaka, vėliau, ypač po kelionių į Prancūziją ir Italiją, C. pakrypo poimpresianistinm realizman. Nuo 1949 gyvena JAV.
'Cieiėns Felikss (g. 1888) latvių politikas. Nuo 1904 dalyvavo socialdemokratų partijoje. 1906 karo lauko teismas už akių C. nuteisė mirties bausme. 1906—1910 gyveno nelegaliai Petrapilyje, vėiiau emigracijoje ligi 1917. Paraše brošiūras Visparlgo velėšanu tiesibu nozime 1912, Modernais imperializms 1914, Der Krieg und die Baltische Frage 1917, Karš un Latvijas liktenis 1918. 1919 pradžioje Sibiro latvių nacionalinė taryba C. siuntė į Paryžių prie Latvijos delegacijos. C. buvo tautos tarybos, steigiam ojo seimo ir visų kitų trijų seimų narys, daug kartų užsienio reikalų komisijos pirmininkas. 1926— 1928 užs. reik. ministeris, 1933—1934 Latvijos pasiuntinys Paryžiuje. Bendradarbiavo socialdemokrate (1919 — 1920 redakcijoje), redagavo 1927 žurnalą Skaidriba ir 1928— 1931 Jaunais laiks. Buvo Latvijos istorijos tyrimo draugijos pirmininkas. Nuo 1948 gyvena Švedijoje. Išsp. Mitanija 1931, ir romaną iš okupacijų meto — Naves pavėni 1948.
Ciėnaga 1) Kubos miestas, apie 50.000 gyv. (1951). Cukraus pramonės centras.
2) Kolumbijos pajūrio miestas ir uostas Magdalenos upės žiotyse. Tabako, kakavos, cukraus, bananų, žuvų eksportas; 70.000 gyv. (1950).
Cienfuegos p. Kubos pajūrio uostas; 115.000 gyv. (1953). Aerodromas, cukraus eksportas. JAV karo laivyno bazė. Apylinkėje yra Harvardo universiteto botanikos tyrinėjimų stotis.
Ciepliakas (lenk. Cieplak) Jonas Baptistas (1857 VIII 17 Lenkijoje Dąbrovoje Gormezoje — 1926 II 17 JAV Passaice New Jersey valst.) Vilniaus arkivyskupas. 1877 - 1881 mokėsi Petrapilio kunigų akademijoje; 1878 kunigas, 1881 teologijos magistras, I901 teologijos daktaras. 1881—1889 Petrapilio kun. akademijos profesorius adjunktas, 1889— 1908 ten pat ordinarinis profesorius. 1908 tituliarinis Evarijos vyskupas ir Mogilevo sufraganas su gyvenamąja vieta Petrapilyje, 1910 vizitavo visas katalikų parapijos Sibire ligi Sachalino. 1914 Mogilevo arkivyskupijos administratorius, 1919 išvarius arkivyskupą Roppą, jo vietoje apašt. administratorius ir tituliarinis Achridos arkivyskupas. 1920 suimtas bolševikų valdžios, 1923 III 29 Maskvoje kartu su prel. Butkevičiumi buvo pasmerktas mirti (bylą aprašo Cullagh Kasepohl, Die Verfolgung des Christentums durch die Bolschewiken 1926), bet dėl popiežiaus ir kitų valstybių intervencijos nuteistas 10 metų kalėti, paskiau lenkų vyriausybei išsirūpinus mainus, 1924 III 24 buvo išleistas iš Rusijos. 1925 Varšuvai sudarius su Vatikanu konkordatą ir atsisakius Vilniaus vysk. J. Matulevičiui-Matulaičiui, C. 1925 X II 14 paskirtas pirmuoju Vilniaus arkivyskupu. Apie tai gavo žinią lankydamas 1925 XI — 1926 II lenkų kolonijas JAV. Dar 1925 mėgino sueiti su lietuviais marionais. Jo ingresas Vilniuje buvo paskirtas 1926 III 25, bet, apsirgęs plaučių uždegimu, C. mirė Amerikoje. Jis palaidotas Vilniaus bazilikoje. 1894 Charitas rinkinyje išsp. Ks. M. Bobrowski.
Cieplinskas Kazys (1870 Smilgių k., Krinčino vl. Biržų aps. — 1930). 1882 susipažinęs su knygnešiu Jurgiu Bieliniu, pradėjo platinti lietuviškas knygas ir laikraščius. Pirmą kartą su lietuviškais spaudiniais pateko į rusų policijos rankas apie 1891 Kaltinėnuose. Sumuštas uriadninko ir Kražių pristavo, gavo tris mėnesius kalėti Panevėžyje. Išėjęs iš kalėjimo, vėl gabeno knygas. Paimtas kariuomenėn, iš Kaukazo pabėgo Šveicarijon. Vėliau, būdamas Essene Vokietijoje, priklausė Lietuvių organizacijai. Į Lietuvą grįžo 1921. švietimo ministerijos pensininkas.
Cieplinskis Martynas, matyt, 1831 sukilimo dalyvis, atiduotas rusų kariuomenėn Kaukaze. Iš kariuomenės atleistas gyveno ties Sianimu Čiešeikove; čia gyvendamas,