Puslapis:LE05.djvu/17

yra būties pilnybė, kurios žmogaus sąvo­ kos negali išsemti, ir yra toji šviesa, ku­ rios akimis negalima pagauti. Dievo veikimo atžvilgiu teologai D. iš- vardiia šias savybes: išmintį, visažinojimą, apvaizdą, visagalybę, laisvumą, šventumą, teisingumą, gailestingumą, pakantrumą. Vi ­ sos augščiau suminėtos D. savybės yra ži­ nomos ir iš apreiškimo. II. Antprigimtinis D. pažini- m a s. Apreiškimas moko. kad antprigimti- nis D. pažinimas yra dviejų rūšių: vienas netobulas — per tikėjimą šiame gyvenime, kitas tobulas — Dievo matymas veidas i veidą palaimingame regėjime. Iš apreiški­ mo pažįstame D. šiame gyvenime, kai iš­ pažįstame tikėjimu apreikštąsias dieviškas paslaptis, šis pažinimas y ra antprigimtinis, nes apreikštosios D. gyvybės paslaptys nė­ ra pasiekiamos žmogaus proto prigimtine šviesa. Pvz. švč. Treivbės ir įsikūnijimo paslaptys pažįstamos tiktai apreiškimo ke­ liu. Ir pats tikėiimo veiksmas, nors eina iš žmogaus valios laisvai (Denc. 1791), bet ne be antgamtinės malonės pagelbos (Denc. 798: 1789). Tikėjimu Dievo pažinimas yra netobulas, nes apreiškime D. paslaptys reiš­ kiamos žmogaus prigimtinio proto sąvoko­ mis. kurios apie D. kalba visada analogiš­ kai. Prieš pažiūra, mokančią tikėjimą esant tik pasitikėiima Dievu arba religini vidini jausmą- Kat. Bažnyčia yra nutarusi, kad tikėiimas yra proto veiksmas, pažįstąs ap­ reikštas tiesas (Denc. 798; 822). Teologai disputuoja, ar apie įrodyta ir suprastą D. buvimo fakta galima turėti ti­ kėjimą. Duns Skotas sako kad negalima. Duns Skotui priešingai kalba šv. Albertas Didvsis ir šv. Bonaventūra, šiame klausime tomistai nėra vienos nuomonės. Pats šv. Tomas, atrodo, mano, kad, esant tikram pažinimui iš mokslinio įrodymo, tikėjimas tuo pačiu klausimu nėra galimas (2, 2, q. 1, a. 5). Antprigimtinis tobulasis D. pažinimas yra tiesioginis, — atseit, Jo ne iš kūrinių pa­ našumo savo Kūrėjui pažinimas. Yra tai įžvalgusis D. regėjimas (visio intuitiva). Iš apreiškimo žinome, kad D. esmės regėji­ mas yra galutinis protingosios prigimties antgamtinis tikslas. Įžvalgusis D. regėjimas protui nėra galimas pačia jo prigimtimi (Denc. 475; 842), tačiau protas gali būti iškeltas iš savo prigimties ribų į šį augš- čiausiąji pažinimą, įžvalgųjį D. regėjimą (Denc. 530; 693), kurį turi šventieji aname gyvenime iš D. malonės. Kad sukurtasis protas galėtų pažinti D. įžvalgiuoju regėjimu, reikia, kad protas bū­ tų pakeltas į garbės šviesą (Denc. 475). Kaip juslinio matymo, taip ir protinio ma­ tym o priežastis, sakoma, yra šviesa, švie­ sa yra gamtinė, malonės ir garbės. Garbės šviesa yra tai, kas sukurtąjį protą iškelia D. matyti veidas į veidą. Ji yra antgamti­ nė nuolatinė veikiančioji savybė, iškelianti protą į augščiausią dieviškajam protui pa­ našumą. Kas yra palaimingas D. regėjimas, šioje žemėje pasilieka mums didžiausia pa­ slaptis (Denc. 1671; 1709). Net ir šiuo pa­ laimingu garbės šviesoje regėjimu D. pri­ gimtis palaimintiesiems yra neišsemiama. Ja išsamiai pažista švč. T rejybės antrasis asmuo — Dieviškoii Išmintis, dangaus Tėvo amžinasis žodis, o begaline meile Ją amžinai įvertina tretysis asmuo — šv. D va­ sia. P Anrlriusfca THpvo bu v im a s 192R- A . Mn'liaushis Tnnriir'Aip i Q31 • F . AleTcsa, Dievas Ir 1953: P Fr. R^a. Gnrrutnu-Taranae O. T3 T}'»!! W pyiftpr.np pf pa patUTP 1923: Df1 r)»'i n"'-' 1938: P nnchon^Tf.i O. P De cnsmitio1"1» ovkfnr.ti,ne M. 8csarr:a T] nroblemi '’ i T)in 1<wa- .7 . ]Vf. Daiman $. -f.-J. F. Sanue» S. J. Sarrae Thpologiae Summa 1952. V. Km?. TVevas mūsų prieglauda Ir stiprybė — ¿5-ii psalmė. Lietuvos bažnvčiose giedama drauge su snnlikaciiomis. kurioje išreikš­ ta mintis, kad Dievai praeitvie visados pa­ dėdavo savo tautai, todėl ir dabar nėra ko bijoti, nors pavoius ir didžiausias atrodytų, šios psalmės giedojimas įvestas Lietuvos bažnyčiose bus atsiradęs karų ir priešų okupaciios metais. Lenkų suplikacijose jos nėra. Pirmaii šios psalmės vertimą lietuvių kalba randame Mažvydo 1570 Giesmes Cbrikschoniskas. tačiau vertimas yra labai nutolęs nuo lot. originalo, o tuo tarpu suolikadiose giedama psalmė yra tobulas lot. vertimas. ..šaltinio” m aldaknygėje taip pat yra šios psalmės parafrazavimas, gies­ me sudėtas. Gal dėl to vvsk. Valančius. įdė­ damas i Kantiekas psalmių vertimą, šią yra praleidęs kaip jau žinomą. Dieveniškės Ašmenos aps. valsčiaus mies­ telis. prie Gauios upės, apie 34 km j piet­ vakarius nuo Ašmenos: apie 2500 gyven- toiu. Tai senas miestelis. 1433, pagal D. L. K . žvgimanto Kestutaičio bajori­ jai suteiktas teises. D . atiteko Goštautų gi­ minei. 1500 vienas Goštautu čia pastatė kataliku bžn. Mirus oaskutiniaiam Stanis­ lovui Goštautui. 1542 D. atiteko karaliui žvgimantui Senaiam. ir tuo būdu tano se­ niūnija. iNuo 1782 D. buvo Lydos maršalkos Jodkos žinioje, kuris mokėjo karaliaus iž­ dui pajamų mokesti. Vėliau didžioji D. že­ mių dalis buvo išdalinta valstiečiams. Len­ kų geografinio žodyno žiniomis 1866 D. gy- ventoiai kalbėjo lietuviškai. Ir 1915 para­ pija buvo čia dar gerokai lietuviška. Ta­ čiau po 1920 kiekvienas lietuvių kultūrinis darbas lenkų administracinės valdžios buvo užgniaužiamas. o veiklesnieji lietuviai tre­ miami į Lenkijos gilumą (1937 buvo iš­ tremtos lietuvės švietėjos — M . Juršėnienė ir R. žydelienė). Tuo būdu D. miestelis bu­ vo gerokai sulenkintas. Nutautinimui la- LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA ©1955 Juozo Kapočiaus Lietuvių Enciklopedijos Leidykla