Puslapis:LE16.djvu/128

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

1923 už 7.349.000 lt. .1927 už — lt. 1924 " 10.737.000 " 1928 " 7.584.000 * 1925 " 5.818.000 " 1929 " 11.987 .000 " 1926 " 9.304.000 " 1930 " 11.822.000 " Kaip matyti, prekių pardavimas buvo la­ bai nukritęs 1925, nes tada atsistojo nau­ jas konkurentas Lietuvos kooperatyvų centras (žr.) . L.K .B .S . balansai atrodė taip. AKTYVAI Metai (I 1) Turtas Lt. K iti aktyvai Lt. Balansas Lt. 1925 423.432 2.385.190 2.808.622 1927 425.470 2.968 .798 3.394.268 1930 494.039 3 .402.218 3.797.734 1931 4.056.200 PASYVAS Kapitalai Lt. K iti pasyvai Lt. Balansas Lt. .1925 868.506 1.940.106 2.808.622 1927 724.006 2.670 .262 3.394.268 1930 314.339 3.493.495 3.797.734 1931 277.600 3.778.600 4.056.200 Tiek padarytosios prekių apyvartos, tiek metiniai balansai nerodo L.K .B .S . ypatin­ gesnio augimo. Be jau aukščiau minėtų konkurencinių priežasčių, buvo dar ir ta, kad nuo 1923 lygiagrečiai veikė Lietūkis, kuris, kaip žemės ūkio kooperatyvų s-ga, vis plačiau per savo tinklą ėmėsi supirki­ nėti žemės ūkio produktus ir ūkininkams parūpinti prekių. Tatai iš dalies ėjo kon­ kurencijos keliu, o dalimi susitarimu, nes nemaža tų pačių kooperatyvų dalis pri­ klausė ir vienai ir kitai sąjungai. Paga­ liau, 1930 X 25 visuotinis Lietūkio atsto­ vų suvažiavimas nutarė L.K .B .S . perimti su visais jos nariais, aktyvais ir pasyvais. L.K .B .S . visas savo operacijas užbaigė 1930 XII 31 ir nuo 1931 I 1 visus aktyvus ir pa­ syvus perleido Lietūkiui. L.K .B .S . nesitenkino vien prekybinėmis operacijomis. Kaip pirmasis kooperacinis centras, ji ėmėsi ir kitų uždavinių. Perėmė ir ligi 1925 leido kooperacijos mėnesinį žurnalą Talką, kol jį perėmė leisti Lietu­ vos kooperatyvų taryba (žr.) . Laikė savo instruktorius, kurių uždavinys buvo padė­ ti kooperatyvams steigtis, juos kontroliuo­ ti, pagelbėti pradėjusiems silpti, parinkti tinkamų tarnautojų ir t.t. Įvairiose krašto vietose buvo steigiami kooperatininkų kur­ sai, iš kurių išeidavo paruoštų tarnautojų, kurių tada labai trūko. Vien tik 1925 koo­ peratininkų trumpalaikiai kursai veikė Kaune, Kėdainiuose, Vilkavišky, Alytuje, Ukmergėje ir Užpaliuose. Įsisteigus Lie­ tuvos kooperatyvų tarybai, visas koopera- cinio švietimo ir propagandos darbas per­ ėjo jai. L .KJLS, ilgesnį laiką buvo ir Lie­ tuvos kooperacinio sąjūdžio reprezentante Lietuvoje ir užsienyje. Vienas iš pagrindi­ nių s-gos steigėjų ir vadovų buvo prof. P . šalčius. A. Trimakas, Le Mouvement Coopératif en Li­ thuanie 1929; Lietuvos Statistikos Metraščiai 1927-29; Lietūkis 1923-1930; Lietuvos Kooperaci­ ja 1927-29; P. šalčius, Das Genossenschaftswesen in Litauen 1938. J.Aud. Lietuvos Kooperatininkų Draugija įkur ­ ta Kaune 1933 III 13. Rengtos paskaitos, palaikyti santykiai su užsienio kooperati­ ninkais, ruoštos ekskursijos į vietos ir už­ sienio kooperatyvus (Švediją). 1938 buvo 86 nariai. 1937 sudaryta atskira moterų sekcija (pirm. A. Gustaitytė-šalčiuvienė). D-jos steigėjai buvo prof. P . šalčius (ilga­ metis d-jos pirm.), kun. F . Kemėšis, V. Za­ karevičius, -J. Sondeckis ir kt. Lietuvos Kooperatyvų Centras buvo į- steigtas Kaune 1925. Steigėjai ir organiza­ toriai buvo V. Bilevičius, A. Kubilius, D. Trimakas, B. Sakalauskas ir kt. (katalikų Lietuvos ūkininkų s-gos nariai ar jai arti­ mi asmens). L .K .C . nariais galėjo būti var­ totojų kooperatyvai bei kitokios koopera- cinės d-jos, besiverčiančios prekyba. Pir­ maisiais metais į L.K .C . įstojo 76 koopera­ tyvai, vėliau tas skaičius padidėjo iki 98. L.K .C ., pradėjęs operacijas su Lt. 509.762,03 balansu, pakėlė savo apyvartą 1928 ligi Lt. 1.1291459,83. Prekybai išplėsti L.K .C . turė­ jo įsteigęs sritinius didmenų sandėlius Kaune, Vilkaviškyje ir Šiauliuose, šie san­ dėliai aprūpindavo prekėmis artimiausius kooperatyvus. Nepaisant narių skaičiaus ir, palyginti, trumpu laiku išaugusios apy­ vartos, L.K .C . pelnas buvo minimalus, vos Lt. 2139,97 (1928). Tai rodė, kad L.K .C . nesiekė pelno, tačiau toji pati priežastis neleido sudaryti didesnių nuosavų kapita­ lų, kurie būtų jam padėję sustiprėti ir ma­ žiau priklausyti valdžios kreditų. Be to, vartotojų kooperatyvai kaime turėjo ap­ tarnauti daugiausia ūkininkus, kurių dau­ gumas buvo žemės ūkio kooperatyvų na­ riai. Tų dviejų rūšių kooperatyvų su pa­ našiais tikslais ir tais pat nariais koegzis- LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA ©1958 Juozo Kapočiaus Lietuvių Enciklopedijos Leidykla

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4721-0=4721 wiki spaudos ženklai).