A

Straipsnis iš Lietuvių enciklopedijos.

A, a pirmoji raidė visų, iš finikiečių kalbos išverstų, abėcėlių; semitų kalboj vadinama Aleph ir buvo tariama kaip priebalsinis gomurio garsas; graikų kalboj vadinama Alfa, ir vartotajama kaip savarankis balsinis garsas; būdama prijungta iš priekio prie graikų kalbos žodžių reiškia „ne“, „be“.

A (fizikoj) sutrumpinimas elektros mato vienetui A amperui pažymėti.

A kišeniniuose laikrodžiuose pažymi linkmę, kuria reikia pastumti rodiklis, kad laikrodis greičiau eitų (iš pr. avancer — pavaryti priekin).

a (matavimo Vienetas) — aras (100 m2 plotas).

a (muzikoj) pažymi 6-jį toną mūsiškėj šių dienų nuo C-dur prasidedančioj garsų eilėje. Pirmosios oktavės[1] a gaidose — kamertonas. Teoriniuose veikaluose A= Adur trigarsi, a — a mol trigarsį. — A taip pat — Altus (alto balsas).


Išnašos

  1. LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta Perbrauktoji turi būti Pirmosios oktavės

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 2005% (+1143-1086=57 wiki spaudos ženklai).