A
A, a pirmoji raidė visų, iš finikiečių kalbos išverstų, abėcėlių; semitų kalboj vadinama Aleph ir buvo tariama kaip priebalsinis gomurio garsas; graikų kalboj vadinama Alfa, ir vartotajama kaip savarankis balsinis garsas; būdama prijungta iš priekio prie graikų kalbos žodžių reiškia „ne“, „be“.
A (fizikoj) sutrumpinimas elektros mato vienetui A amperui pažymėti.
A kišeniniuose laikrodžiuose pažymi linkmę, kuria reikia pastumti rodiklis, kad laikrodis greičiau eitų (iš pr. avancer — pavaryti priekin).
a (matavimo Vienetas) — aras (100 m2 plotas).
a (muzikoj) pažymi 6-jį toną mūsiškėj šių dienų nuo C-dur prasidedančioj garsų eilėje. Pirmosios oktavės[1] a gaidose — kamertonas. Teoriniuose veikaluose A= Adur trigarsi, a — a mol trigarsį. — A taip pat — Altus (alto balsas).
Išnašos
- ↑ LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta Perbrauktoji turi būti Pirmosios oktavės