Puslapis:LE01.djvu/101

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

tartį, Narimantas gavo Ladogą, Orechovą, Karelos miestelį su apygarda Ir pusę Ko-porjės sau ir savo vaikams. Lietuvos kun-čiai čia išbuvo neilgai. 1338, kai švedai užpuolė Naugardo žemes, Narimanto ten nebebuvo. Pirmojo Naugiardo metraščio žiniomis, Narimantas atšaukė iš Orechovo ir savo sūnų A.

Aleksandras Patrikijaus sūnus, Gedimino vaikaitis, minimas pirmą kartą 1402; įsivyravus 1401 Smalenske kun. Jurgiui, Sviatoslavo sūnui, Vytauto išvytam, Sma-lensko miestiečių ir Riazanės kun. Olego padedamam, 1402 Riazanės kun-tis nusiuntė su kariuomene savo sūnų Rostisla-vą atsiimti iš lietuvių Briansko, kuris kitados priklausė Smalenskui. Ties Liubuts-ku Riazanės kariuomenė buvo sumušta Lietuvos kun. Lengvenio ir A., Patrikijaus sūnaus, Starodubo kun. Einant Vytauto karui su Maskva 1406 — 1408, A. norėjo išduoti Vytautą ir pereiti pas Maskvos kunš-tį, bet buvo sugautas Ir grąžintas atgal. 1408 A. jau drauge su savo tėvu pasekė kun. Švitrigailą į Maskvą, kai šis, maskviečių padedamas, norėjo kovoti su Vytautu. Spėjama, kad Maskvoje jiems buvęs duotas valdyti Zvenigorodas ir kad šio miesto titulas buvęs rusų metraštininko prikergtas A. ir jo tėvui Patrikijui. Vėliau A. yra vad. Korecko kunigaikščiu.

Aleksandras (Olelka) Kijevo, nuo 1395 Kopilio kun., Vladimiro sūnus, Algirdo vaikaitis, pirmą kartą minimas 1417 VIII 22. Jis tuomet vedė Vytauto dukraitę, Maskvos did. kunš-tytę, Vasiliaus ir Sofijos dukterį Anastaziją. Iš šių sutuoktuvių A. susilaukė 1420 sūnaus Simano, kuris XV a. antrosios pusės pradžioje nepatenkintų Kazimiero valdymu Lietuvos panų buvo numatomas Did. Lietuvos kun-ščiu vietoje Kazimiero. A. pasirašė Lietuvos sutartį su vok. ordinu prie Melnežerio 1422. A. dalyvavo Vytauto karo žygyje prieš Naugardą 1428 drauge su Vytauto broliu žigimantu ir Švitrigaila. Vytautui mirus, A. palaikė Švitrigailą; 1431 VI 19 jis pasirašė Skirsnemunėje puolimo gynimosi sutartį su vokiečiu ordinu ir vėliau, einant Valuinėje karui su Lenkija, jis drauge su kaž kokiu kitu kun-čiu Vasiliu-mi ir Gedgaudu Švitrigailos vardu derėjosi su Jogaila dėl taikos. Greitai A. susipyko su Švitrigaila, susiartino su Vytauto broliu žigimantu ir dalyvavo šio sąmoksle prieš Švitrigailą. Jis dalyvavo svarbiausiose žigimanto diplomatinėse derybose. A. pasirašė žigimanto 1432 X 15 ir 1433 I 20 sutartis su Lenkija. 1434 žiglmantui pasidavė Kijevas, kuris ligi tol buvo pasilikęs ištikimas švitrigalai. A. buvo pasiųstas perimti valdžios, bet pavėlavo, ir miestas pateko į Švitrigailos šalininko Jo- no Manvydo rankas. Sugrįžęs į Lietuvą, A. žigimanto įsakymu buvo suimtas su visa savo šeima ir padėtas į Kernavos kalėjimą, o jo žmona ir du sūnūs — Simanas ir Mykolas —• į Utenos kalėjimą. Visos A. valdomos žemės, Kopilio kunigaikštystė, buvo konfiskuotos. A. nesugebėjimas laiku perimti Kijevo buvęs žigimanto palaikytas A. pritarimu Švitrigailai, žuvus 1440 žigimantui. A. su visa savo šeima atgavo laisvę ir Kijevo kun-tystę.

J. Wolff Kniaziowie litewsko—ruscy; (”) Rod Gedymina; B. Banvinskij žyhymont Keistutovič 1905; V. K. Stadnicki Bracia Wlad. Jag. 1862.

Aleksandras Afrodisietis (iš Karijos) per'ipatetinės mokyklos atstovas III a. po Kr.; Aristotelio raštų, ypač jo metafizikos, komentatorius.

Aleksandras Didysis (356 - 323 pr. Kr.), Makedonijos karalius (336 — 323), Pilypo II sūnus, Aristotelio auklėtinis. Atkeršijęs tėvo nužudytoj ams, privertė graikus vėl pripažinti Makedonijos hegemoniją, o jį patį vyriausiuoju vadu kovoj su persais. 334 su 35.000 karių perėjo Hele-spontą, sumušė persus ties Graniko upe, 333 pavergė visą vakarų Mažąją Aziją. Nuveikęs persus prie Isso (333), nukariavo Tirą, Gazą (332) ir Egiptą. 331 sunaiki-ino persų kariuomenę tarp Gaugamelos ir Arbelos miestų, užėmė Babiloną, Suzą ir pagaliau visą Persų imperiją, kurios paskutinis valdovas Darijus Ko d omanas buvo vieno savo satrapo (gubernatoriaus) nužudytas. 329 — 328 Aleksandras užkariavo Baktriją 'ir Sogdianą; 327 — 326 įsiveržė į Indiją, bet kariuomenės sukilimas privertė jį grįžti (326 —325). Tuo būdu Aleksandras sukūrė imperiją, kuri visai skyrėsi ne tik nuo Graikijos, bet ir nuo Makedonijos; pats jis ėmė laikytis tų laikų rytų papročių ir pažiūrų; vedė baktrijietę Roksaną; pasiskelbė, kaip rytų despotai, dievo sūnumi; sostine padarė Babiloną; ėmė viešpatauti rytietiškai. Dėl visa to teko jam kovoti su savo makedoniškąja diduomene; A. nužudė net kelis (generolą Rarmenioną, savo draugą Klitą,filosofą Kallistheną). Rytietiškai tvarkydamas savo imperiją, A. rėmėsi seniai jau įsikūrusiais rytuose graikais, ypač pačiais rytiečiais. Jo imperija politiškai suformavo seniai prasidėjusį rytų hele,nizacijos procesą (šiam procesui labai padėjo daugelis A. įsteigtų miestų, (Aleksandriją), bet neilgai gyvavo. A. netikėtai mirus Babilone, greit ji suiro: ją išsidalijo gene-

Aleksandras Didysis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 105% (+5511-271=5240 wiki spaudos ženklai).