Puslapis:LE01.djvu/114

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

palaikomas metropolitas Romanas šio sprendimo nepriėmė. Po metų Romanas nuvyko i Konstantinopolį reikalauti sau Kijevo. Ten buvo pašauktas ir Maskvos metropolitas Aleksijus. Laimėjo Aleksijus. Tuomet Romanas nuvyko į Kijevą ir čia pradėjo eiti metropolito pareigas, vadindamas save Kijevo ir visos Rusijos metropolitu. Romanas paėmė į savo valdžią ir A. prijungtą Brianską ir visą černihovo-Seversko sritį. 1358 Aleksijus norėjo parodyti, kad Kijevas jo priklauso, ryžosi ten nuvykti, bet buvo A. suimtas ir išsiųstas. Romanas mirė 1361. A. tuojau ėmė rūpintis nauju metropolitu Lietuvai. 1371 jis nusiuntė patriarchui Filotenui laišką, kuriame prašė paskirti atskirą metropolitą Ki-jevui, Smalenskui, Tverei, Ukrailnai, No-vosiliui ir žemutiniam Naugardui, t. y. visoms sritims, kurios buvo did. Lietuvos kun-ščio valdžioje arba politinėje įtakoje. Dėl šio rašto buvo atsiųstas patriarcho tardytojas Kiprijonas. A. patraukė jį į savo pusę Ir pasiūlė patriarchui jį paskirti Lietuvos metropolitu. Patriarchas nutarė atstatydinti Aleksijų ir į jo vietą pastatyti Kiprijoną. Iki tol Kiprijonas turėjo būti tik Lietuvos metropolitas. Tuo tarpu Aleksijus mirė, ir Kiprijonas turėjo užimti jo vietą, bet Maskvos kun-štis jo nepriėmė. Po ilgų derybų, tik 1390 Kiprijonas buvo priimtas ir Maskvos ir Lietuvos. A. jau nebesulaukė savo sunkios ilgametės 'bažnytinės politikos vaisių. Jis mirė 1377 vasarą. Jo kūnas buvo sudegintas.

A. turėjo dvi žmonas: pirmoji, Vitebsko kun-štytė Marija, kurią jis buvo vedęs 1318 ir kuri mirė 1346; antroji Tverės kun-štytė Julijona, ištekėjusi už A. 1349 ir mirusi 1392. Iš pirmosios žmonos A. turėjo sūnus: Polocko kun-štį Andrių, Briansko kun-štį Dimitrą, čartorisko kun-štį Konstantiną, Kijevo, paskui Kopylio kun-štį Vladimirą, Ratnos kun-štį Feodorą ir dukteris: Fedorą, ištekėjusią už Karačevo ir Zvenigorodo kun-ščio Sviatoslavo, nežinomo vardo, ištekėjusią už Novosilsko kun-ščio Ivano, Agripiną, ištekėjusią už Suzdalio kun-ščio Boriso ir dar vieną, ištekėjusią už Pamario kun-ščio Kazimiero. Iš antrosios žmonos A. turėjo sūnus: Jo-

gailą, Skirgailą, Novgorodo Seversko kun-štį Kaributą, D. Naugardo vietininką, paskiau Mstislavlio kun-štį Karigailą, Kernavės kun-štį Vygandą ir dukteris: Aleną,

ištekėjusią už Serpuchovo kun-ščio Vladimiro, Mariją, pirmą kartą ištekėjusią už Lydos seniimo Vaidylos, antrą už Horode-ko kun-ščio Dovydo ir Aleksandrą, ištekėjusią už Mazovijos kun-ščio Ziemovito. Tad viso A. turėjo 12 sūnų ir 7 dukteris.

K. Stadnicki Olgerd i Kiejstut 1870; K. Stadnicki Svnowie Gedvmma 1849—1853; J. Wolff Rr><1 Gartv-mina 1886; M. HruSevskij Istorija Ukrainy-Rusy IV. Algirdo vardo lietuvių draugijos JAV:

1) Wilkes Barre, įk. 1897; 2) Shenandoah, Pa. įk. 1900; 3) Gllberston, įk. 1900 ir kt.

Algis J. Lasickio De diis Samagitarum veikale pramanyta tariamoji žemaičių dievybė.

Algoa-Bay atvira p. Afrikos įlanka, kurios vak. dalyje yra uostas Port Elizabeth. XVIII a. ją užėmė anglai, išstūmę pirmiau atvykusius olandus.

Algolaginija (gr.) radimas malonumo skausme, dažniausiai lytinio pobūdžio.

Algolis (ar.) Persėjaus žvaigždyno už-temdomojo tipo kintamoji žvaigždė. Ryškumas kinta tarp 2.3 ir 3.5. Spalva melsva. Atstumas 1.15 šviesmečių.

Algologija (bot.) mokslas apie dumblius (Algae).

Algonkin Kanados nacionalinis parkas Ontario provincijoje, 1,75 mil. ba ploto.

Algoiikinai š. Amerikoje indėnų giminė, senovėje apėmusi žymią dabartinių JAV ir Kanados dalį. Jų likučiai gyvena Saskatchewan prerijose ir Labradore.

Algonkinė era Algonkijus ar prekamb-rius, eozoikumas, archeozoikumas. žemės geologinis laiko tarpas, trukęs maždaug tarp 1100-500 mil. metų. Jos laiku susidariusi žemės sluogsnių A. sistema apima metamorfozines uolienas: gneisus, kristalinį miarmorą, skalūnus, kvarcitus, konglomeratus. šių padermių randama š. Amerikoj Aukštutinio ež., Adirondakų ir r. Kanados srityse, kur jos vad. sudburio, hu-rono ir keweenawano padermėmis ir kurių sluogsniai yra ligi 3500 m storumo. Europoje aptikama Škotijoje, Tueringijoje, Silezijoje, Čekijoje.

Algoritmas skaičiavimo būdas, suvestas į taisyklę, arba apibrėžta taisyklė, kuria be jokių potyrių galima spręsti matematiški klausimai. Pvz. kelių sveikųjų skaičių bendrojo didžiausiojo daliklio radimas nuosakaus dalijimo būdu yra A., o tų pačių skaičių bendrojo didžiausiojo daliklio radimas skaidymo vieniniais sudauginamaisiais metodu nėra A., nes šis būdas negali būti vartojamas be potyrių visumos.

Algupis Kauno aps. upelis, Striūnos (Nevėžio) deš. intakas, 9,0 km ilgio.

Alguva (Algaeu) p. Bavarijos ir Wuer-ttenbergo kalnuota sritis, su Illerio ir Lecho, Dunojaus intakų slėniais. A. centras Kemptenas. Alguviečiai šneka savo tarme. 1944—1949 A. buvo susispietę keliolika tūkstančių lietuvių tremtinių, turėję čia keletą stovyklų.

J. Abt Algaeu 1950.

Alguvos Alpės p. Bavarijos kalnų grupė, Alpių šaka. Aukščiausios viršūnės: Grosser Krottenkopf 2657 m, Hohes Licht 2652 m, Hochfrottspitze 2648 m, Maedele-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5383-0=5383 wiki spaudos ženklai).