poezijoj. Pvz. Abu tą džiaugsmą žingsniais! Lygiom dalim dalijom. — |zaibai žiedais žėrėjo,|Lietus lelijom lijo! (Miškinis). Ir didina, daugina dovaną duotą (Baltrušaitis).
Aiytienė-Antanavičiūtė Marija (1888
Kobilniko dv. švančionių aps. — 1917 Saratove). Jos tėvas politinis tremtinys. Sibire. Išėjo Vilniaus mergaičių gimnaziją. 1908 ištekėjo už Kazio Alytos. Drauge su juo veikliai dalyvavo Vilniaus lietuvių vaidintojų darbe, viena žymesniųjų vaidintojų _ (Živilė ir kt. herojiniai vaidmens) ir vertėja (komedija Kurčias žentas). Išvertė eilėmis apie 30 knygučių pirmųjų paveiksluotų lietuviškų knygų vaikams, 1910 — 1911 išleistų J. Zavadskio. Rankraštyje li-k° j.os versta Filotea, daug lenkiškų eilėraščių ir pluoštas muzikos kompozicijų.
Alytus to paties vardo apskrities miestas, aukštutinėj daly Nemuno vingio. Miestavietė ir apylinkės 120—160 m aukščiau jūros lygio. Per tas aukštumas besigrauždamas, Nemu-ms čia turėjo pasidaryti vingrus. Iš p. pusės miestą prieina 500 ha pušynas. Miestas išsistatęs a-biejose Nemuno purėse; abi dalis jungia tiltas. 1931 paskirta 184 ha pušyno A. parkui. Miestui augti sąlygos patogios : didelis kelių
centras (be vieškelių, šiaip kelių, Ne- muno bei geležinkelio, mieste kryžiuojasi 5 plentai), plačių apylinkių įtraukiamasis centras, neblogai sujungtas su Kaunu. Veikusios kultūros-švietimo įstaigos: 1927 įk. Aukštesnioji Miškų Mokykla, 1919 įk. gimnazija, 1919 įk. vid. žydų mokykla, 1929. įk. žemesnioji žemės ūkio mokykla.
I s t o r i j a. Nuo D. L. K. Algirdo laikų A. buvusi medžio pilis. Kartu su Merkine ir kitomis pilimis palei Nemuną ji sudarė pirmutinę Lietuvos apsaugos liniją nuo kryžiuočių puolimų. Kryžiuočių žygių keliai į Vilnių ėjo per A. 1377 kryžiuočiai įsibrovę į A. žemes, ją nuplėšė.