Anakreonas iš Teoso VI a. pr. Kr. graikų lyrikas, vyno ir meilės dainius. Jo veikalų fragmentai išleisti Bergko Poe-tae lyrici Graeci III 1882.
Anakreontikos lyrinių eilėraščių rūšis, išplitusi ypačiai XVIII a., sekant pseudo Anakreono graikiškų eilėraščių rinkiniu, pirmą kartą ^šsp. 1554.
Anaksagoras iš Klazomenų (500 — 428) graikų filosofas; gyveno Atėnuose Perik-lio laikais. Pasak A., niekas negimsta ir nepranyksta. Visa, kas yra, susidarą iš sėklų, t. y. be galo mažų medžiaginių dalelių, kurių kiekis ir kokybė neaprėžta. Vienarūšės sėklos pritraukiančios, skirtingos atstumiančios viena kitą. Kiekviename daikte glūdi visokių rūšių sėklų, bet daikto kokybė apsprendžiama tų sėklų, kurių jame esama daugiausia. Pradžioje buvęs chaosas: visos sėklos buvusios jame sumaišytos; sutvarkęs pasaulį, protas sukėlęs medžiagos sūkurį, dėka kurio pradėjusios išsiskirti skirtingos medžiagos rūšys: eteras, oras, žemė, dangaus akmens — žvaigždės. Tolesnis kosmo susidarymo procesas vykęs mechanišku būdu. Protas irgi esąs medžiaginis gaivalas, bet švelniausias ir gryniausias. Organizmai kilę iš apvaisintos žemės diegų; juose visuose esąs tas pats kosmiškas protas, tiktai nevienodo kiekio.
Anaksimandras iš Mileto ( Maž. Azijoj) (610 — a. 547 pr. Kr.) jčiliečių gamtos filosofijos atstovas. Pasak A., visų daiktų ir būtybių pradmuo — apeiron, amžina, nepabaigiama, nesunaikinama būtis, neapriboto kiekio, neapibrėžtos kokybės. Iš apei-rono išsiskirianti šalčio bei šilimos priešingybė, 'iš jų junginio kyląs vanduo, paskiau žemė, oras ir ugnies sfera (žvaigždės). Organizmai gimsta Iš jūros dumblo: pirma žuvys, iš žuvų kiti gyvuliai ir žmonės. žemė esąs plokščias cilindras, apsuptas daugelio sferų, kuriose besisuką ugnies ratais dangaus šviesuoliai. Pasaulio gyvenimas cikliškas: jis periodiškai gims-tąs iš apeiro.no 'ir vėl į jį grįžtąs. A. kosmologija kilo iš tų laikų religinių bei mitologinių pažiūrų. A. pirmas nupiešė žemėlapį ir Graikijoje įvedė saulės laikrodį. Iš jo prozinio veikalo Apie gamtą teliko keletas eilučių.
Anaksimenas iš Mileto, Anaksimandro mokinys (584 — 524) joniečių gamtos filosofijos atstovas. Pasak A. visos būties pradmuo — oras, kuris skystėdamas virstąs ugnimi, o sutirštėdamas vandeniu ir žeme. Jo kosmologija panaši į Anaksi-mandro. Esminis skirtumas, kad jis atskiria planetas ir nejudamąsias žvaigždes. Kosminis procesas cikliškas. A. pirmas teisingai išaiškino saulės - ir mėnulio užtemimus.
Analai ž. Annales.
Analcimas ceolitų grupės, aliumosilika-tų eilės mineralas. Bespalvis arba šviesus. Na Al Si2 0cXH20.
Analcitas ceolitų grupės mineralas. Nao Al2 (S’i03)Į 2H2O. Bespalvis, sniego baltumo, kartais rausvas ar žalias. Randamas drauge su variu.
Analecta (gr.) rinkinys ištraukų kurio nors autoriaus veikalų ar dokumentų.
Analfabetizmas (gr.) nemokėjimas skaityti ir rašyti. Jei nuo mažens ir nė karto nebuvo išmokta, tai yra pirminis A., jei buvo užmiršta skaityti ir rašyti, tai bus antrinis A. Kai kur dėl A. siaurina piliečio teises, sudarant kai kuriuos teisinius aktus. A. rodo valstybės kultūringumo laipsnį ir jį įvairiais būdais stengiamasi panaikinti. Planinga kova su A. pradėta tik XIX — XX a. Seniau į raštingumą žiūrėta kaip į specialybę, reikalingą vien dvasininkams ir raštininkams, kuriais dažniausiai buvo tie patys dvasininkai. Mokyklos tebuvo prieinamos valdantiems luomams, bet ir tai, pvz. XVIII a. pabaigoje Lietuvoje net bajorų daugumas buvo analfabetai. Tik pradėjus XVIII ta. pabaigoje kurti Lietuvoje parapijos mokyklas, A. pradėjo nykti ir valstiečių tarpe. Tuo žvilgsniu didžiausi nuopelnai priklauso vyskupui Valančiui, kurio laikais žemaičių vyskupijoje buvo įkurta šimtai naujų parapijos mokyklų, ir jau antroj XIX a. pusėje buvo tokių parapijų, kuriose analfabetų valstiečių tiarpe visai nebuvo.
Analgezija (gr.) skausmo nejutimas dėl nervų takų tarp odos ir smegenų sužalojimo ar sutrikimo.
Analizė (gr.) metodas, kuriuo einama nuo visumos prie dalių; skaidymas sudedamaisiais sandais.
Analizinė chemija chemijos mokslo šaka, nustatanti metodus medžiagos sudėčiai tirti. Cheminės analizės būna įvairių rūšių, Visų pirma kokybinė ir kiekybinė. Kokybinė analizė nustato, iš kokių sudėtinių dalių yra sudaryta tiriamoji medžiaga. Kiekybinė analizė nustato tiriamosios medžiagos dalių kiekybinį santykį. Metodai šioms analizėms atlikti yra įvairūs. Kiekybinei analizei vartoja gravimetrinį vollumetrinį ir kt. Paskutiniais laikais ypač patobulėjo fiziniai - cheminiai analizės būdai, kurių tarpe — kalorimetriniai spektrofotometriniai metodai, infraraudo- Anakreonas