Elzbieta I (1558—1603) atgaivino reformuotą anglikonų bažnyčią, bet tuo laiku prasidėjo anglikonų kova su protestantais nonkonformistais ir su katalikais. Tuo pačiu laiku nei Henrikas VII, nei kit'i Tudo-rai neatsisakė kontinentinės A. politikos ir kovai su Prancūzija 'ieškojo sąjungininkų. Jų rado Ispanijoje, Henrikui VIII vedus Ispanijos kar. Ferdinando dukterį, o Ispanijos karaliaus ir Vokietijos imperatoriaus Karolio V sūnui Pilypui II vedus Mariia I Katalike. Tačiau vėliau Henrikas VIII susikivirčijo su Karoliu V. Imta jungtis su protestantais. Religiniai A. interesai sutiko su politiniais ir ekonominiais. A. piratai plėšė Ispanijos kolonijas, Elzbietos laikais buvo įst. pirmoji A. kolonija Amerikoje (Virginia) ir pradėta prekiauti su Levantu, Rytų Indija ir Rusiia, 1588 buvo nuveikta ispanų armada. 1587 Elzbieta nubaudė mirtimi Ispanijos šalininkę, pretendente į sostą Mariia Stuart, bet savo įpėdiniu pripažino jos sūnų Jokūbą I (1603 — 1625), kuris, kaip ir jo sūnus Karolis I (1625 — 1649), kovojo su parlamentu, puritonais ir katalikais, kuriems 1610 buvo uždrausta ir valdininkais būti. Vedamiems ju karams tebeimant naujus neteisėtus mokesčius, perlamente kilo opozicija. 1631 Karoliui I pamėginus reformuoti ir Škotijos bažnvčią, škotai savo presbiterio-niškai bažnyčiai ginti pradėjo karą. 1R40 sušaukus vad. Ilgąjį parlamenta, prasidėjo revoliucija ir 1642 karas tarp karaliaus ir parlamento. 1642 — 1643 laimėio karalius, bet parlamentas savo pusėn patraukė sko-tus, o Oliveris Cromwell reorgamVavo parlamento kariuomenę ir 1644 ir 1645 sumušė karaliaus kariuomenę. Karolis I pabėgo pas skotus, kurie 1647 išdavė ii A. parlamentui. Bet ir parlamentas suskilo į presbiterionus ir independentus kuriuos rėmė vadovauiama Cromwellio kariuomenė. 1648 Cromwell savo priešus sumušė ir pavertė parlamentą savo klusniu organu. Jo sudarytas teismas nuteisė Karoli I mirti. Kita parlamento dalis paskelbė respubliką (Commonwealth), pavesdama valdžią valstybės tarybai, kurioie įtakinprausias buvo Cromwell, šis 1649 numalšinės sukilimą Airijoje ir 1650 ir 1651 nugalėjęs skotus, remiančius jaunaii Karoli II, išvaikė ir parlamentą ir krašto valdžia pateko į karo tarvbos ir jos pirmininko rankas. 1651 paskelbtas Act of Navigation, smarkiai pakirto olandų jūros prekybą, ir Anglija laimėio karą su Olandiia, o po karo su Ispanija A. gavo 1655 Jamaicns sala ir Dunkerque. Crommwelliui 1658 mirus, protektoriaus vietą užėmė jo sūnus Ričardas, bet generolas Monk paėmė Londoną ir sušaukė “laisvąjį parlamentą”, pašaukusį sostan Karolio I sūnų Karolį II. šis 1662 grąžino anglikonų bažnyčiai pirmumą, Škotijai davė atskirą parlamentą, pardavė Liudvikui XIV Dunkerque. Per karą su Olandija laimėtas New Amsterdamas (New Yorkas); Karolis II rėmė katalikus. Jo vidaus ir užsienio politikai pasipriešino parlamentas, 1679 paskelbęs Habeas Corpus Aktą. Iškilęs ginčas dėl Karolio II sūnaus teisės užimti A. sostą, išaugo torių ir vigų partijos, kurių pirmieji rėmė įpėdinį. Jie laimėjo, ir Karoliui II mirus, sostą užėmė Jokūbas II (1685 — 1688). Jam varant absoliutizmo politiką ir remiant katalikus, apleido jį ir jo šalininkai toriai. 1688 XI 15 Vigų šankiamas Olandijos valdovas Vilhelmas Oranietis atplaukė su kariuomene į A., užėmė Londoną, o Jokūbas II pabėgo į Prancūziją. Vilhelmas pasiskelbė regentu. 1689 sušauktas parlamentas karaliaus vainiką buvo pasiūlęs Vilhelmui III (1689 —• 1702) ir jo žmonai Marijai (1694). 1689 paskelbta Declaration of rights ir karalius pasirašė Bill of rights. Vilhelmo III vidaus politika sustiprino A. prekyba ir pramonę o užsienio politika įkėlė A. į Europos didžiųjų valstybių tarpą. ¡Nuo 1689 Vilhelmas III vadovavo koalicijai prieš Liudviką XIV, palaikantį Jokūbo II pretenzijas į A. soste. Vilhelmui mirus, sostą užėmė jo žmonos Marijos sesuo Ona (1702— 1714). 1707 parlamentas nustatė A. ’ir Škotijos uniją. 1713 ministeris pirm. Boling-broke pasirašė su Prancūzija Utrechto taiką, kuria f;avo Hudsono upės žiotis, New Scotland ir NewfoundIandą, o iš Ispanijos Gibraltarą ir Minorką.
1714 karalienei Onai mirus, sostas atiteko Jurgiui I (1714 — 1727), pradėjusiam vad. Hanoverio dinastiia. dab^r vad. Wirid-soro. Jurgio I ir Jurgio II (1727 — 1760) laikais parlamente ir krašte įsieralėio vigai. Tuo laiku A. ekonomiškai sustiprėjo. 20 metų krašta valdė įtakingas ministeris Robertas Walpole, o paskiau io įpėdiniai Carteret, Pelham, W. Pitt. 1763 Parvžiaus taika pabaigus kolonialini karą su Prancūzija ir septynerių metų karą, A. laimėjo Kanada, New Scotland, Cape Breton, eilę salų, Floridą ir kt. Jurgiui II mirus, sostą paveldėjo jo vaikaitis Jurgis III (1760 — 1820), grąžinęs torius į vyriausybę. Jo laikais, dėl netikusių mokesčių, įvestų Amerikos kolonijose, jos sukilo. 1776 paskelbė Jungtinių Amerikos Valstybių nepriklausomybę. Prasidėjęs karas baigėsi A. pralai-mėiimu. Versailles taika A. turėjo nrina-žinti JAV nepriklausomvbę ir atiduoti Prancūzijai ir Ispaniiai dalį savo kolodijų. Tai tik iš dalies kompensavo Cooko atradimai Australijoje.