Puslapis:LE01.djvu/227

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

ir kuršiai buvo priversti prašyti taikos, pasižadėti vėl būti švedų duoklininkais, atiduoti visą neseniai iš jų sumuštų danų pasigrobtą turtą ir duoti po pusę svaro sidabro už kiekvieną pilies įgulos žmogų. Paskui švedai grižo namo. Dar 1253 Rygos vyskupo raštuose A. minima tarp nedirbamų žemių. Vėliau A. vardas visai nebeminimas, ir tik XVI a. minima Grūstės vi. A. vaitystė. XIX a. susidomėta A. Nbrs 1845 S. Daukantas Būde indentifika-vo Rimberto Apuliją su Skuodo vi. A.,bet k'iti istorikai to nepastebėjo ir jos ieškojo, kol 1887 E. Volteris su J. Doerlngu surado A. piliakalnį. Tik 1930 E. Volteris padarė bandomąjį A. piliakalnio kasinėjimą ir rado čia kiek IX-X a. žalvario puošmenų 'ir kt. senienų. 1931—1932 V. Nagevičius, E. Volteris ir B. Nerman pradėjo sistemingus A. piliakalnio ir kapų kasinėjimus ir nustatė, kad pylimas buvo 4 kartus pilamas. Tos pilies statymo, griovimo ir at-statinėjimo liekanos p'ilies praeitį leidžia paskirstyti trimis laiko tarpais: pirmuo-

ju nuo I ligi V a., antruoju nuo VI ligi VII a. ir trečiuoju nuo VIII ligi XI a. Iš pirmo laikotarpio rasta kviečių, taigi gyventojai buvo žemdirbiai. A. 500 Kr. g. piliai sudegus, j’i buvusi atnaujinta ir kelias i pilį buvo akmenimis išgrįstas.A. pilis 700 vėl buvo sunaikinta. Spėjama, kad tai įvyko skandinavams nukariaujant kuršius. Po to pilis vėl buvusi atnaujinta ir smarkiai sustiprinta ir šios pilies Olafo kariai negalėję paimti. Ji išliko ligi XI a. XII ar XIII a. pilis buvo vėl atnaujinta ir vėl gyvenama. Bandomųjų kasinėjimų metu aptikta medinių trobesių liekanų su iš akmens statytais ugniakurais ir 4,5 x 4,0 m dydžio vandens baseinas. Taip pat rasta «daug sudegusių grūdų (kviečių, miežių, žirnių, rugių), rasta audimo įrankių ir kt.

V. Nagevičius Mūsų pajūrio medžiaginė kultūra VIII-XIII a. 1935; J. Puzinas Naujausiu proistori-nui tyrinėjimu duomenys 1938.

Apure Orinoko upės kairysis intakas Venecueloje, 850 km ilgio.

Apurimac Peru resp. upė, Vienas Amazonės šaltinių. Teka per A. depart. Miestas Abancay.

Apus vėžių klasės (Crustacea), žemesniosios vėžių poklasės (Entomostraca), Branchiopoda būrio vėžiagyvis. A. kiaušiniai gali išdžiuvę išbūti keletą metų, kol vėl pateks Į vandeni. Tuomet iš jų ūmai išsirita jauni A. Lietuvoje pasitaiko rūšys: A. productus (Lepidurus A.), A. aan-criformis (Trias cancriform'is).

Apušinas (Apusinas) DRaseinių aps., Viduklės ir Nemakščių vi. upelis, šešuvies (Jūros) kair. intakas, 15,5 km ’ilgio. Baseino plotas 48 km-\ 2) Raseinių aps. Girkalnio vi. upelis, Šaltuonos (šešuvies, Jūros) kair. intakas, 6,3 km ilgio. Baseino plotas 18 km2.

Apušynas ž. Drebulynas.

Apušio ež. Raseinių aps., Tytuvėnų vi. 30,2 ha ploto, žuvingas: unguriai, karšės, lynai.

Apušota Kauno aps., Vilkijos vi. upelis, Nemuno deš. intakias, žemėlapiuose vad. Ringava (Ringovė). 5 km ilgio, įteka į ‘Nemuną 4 km žemiau Vilkijos.

Apušotas Marijampolės aps., Ašmintos vi. dv., kur 1786 V .18 gimė Pajautos autorius F. Bernatavičius.

Apvaisinimas dviejų lytinių — vyriškosios (spermatozoido) ir moteriškosios (kiaušelio) ląstelių susijungimas, po kurio eina abiejų susiliejusių branduolių ir kiaušelio protoplazmos dalinimosi procesas, paverčiąs apvaisintą ląstelę daugelio ląstelių kompleksu—embrionu. Kai kurie pirmuonys (Protozoa) ir daugelis Meta-zoa veisiasi tiktai lytiniu būdu. Kai kada lytinis veisimasis eina pakaitomis su bely-tiniu, arba gyvūnas ilgą laiką veisiasi ne-lytiškai ir tik tam tikrą laiką lytiškai. A. proceso eigoje tėvų savybės perduodamos vaikams. Jas perduoda chromozomose esą genai.

Apvaizda yra D'ievuje esąs planas, kuriuo kūrinija vedama į jai skirtą Fikslą. A. apima visus kūrinius, bet ypatingu A. objektu yra žmogus, sukurtas Dievo paveikslu ’.r panašumu. A., liudijama dieviškojo apreiškimo ir skelbiama katalikų bažnyčios, plaukia iš krikščioniškosios Dievo sąvokos: Dievui nėra nieko atsitiktino, kas nebūtų jo pramatyta ir norėta. A. savyje slepia neklystamą viso iš anksto pramatymą ir nepakeičiamą viso iš anksto nusprendimą. Kokiu būdu šiuos du A. charakterius suprasti ryšium su žmogaus valios laisve, yra didelė teologijos problema. A. neigia fatalizmas, kuris A. pakeičia likimu, ir deizmas, kuris Dievo veikimą aprėžia tik pasaulio sukūrimu. Dabarties filosofijoje žmogaus laisvės vardan A. neigia N. Hart-mann, sakydamas, jog A. yra žmogaus valios savybių perkėlimas Dievui.

Apvardai Breslaujos aps. ež., 3,5 km ilgio, ligi 2,3 km pločio. Įteka Žilmas, Prutas, Samanė, išteka Lašmuo.

Apžiūra aukštesniojo viršininko kariuomenės dalies tikrinimas.

Apžvalga 1) žemaičių ir Lietuvos A. Dvisavaitinis laikraštis, ėjęs Tilžėje nuo 1889 XII 10 ligi 1896. Iš viso išleista 154 numeriai. Sustojo eiti 1896, nes pradėjus eiti Tėvynės Sargui, nebeliko kas A. rašo. Leido spaustuvininkas O. v. Mauderode po 2000 egz. (nors pagal Angrabaitį tik 1000). Oficialiu redaktorium ligi 1890 N. 21 buvo E. Jagomastas, bet jį paėmus kariuome-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5315-0=5315 wiki spaudos ženklai).