Arklas lietuvių švietimo draugija, 1919 Vladivostoke įk. lietuvių I Pasaulinio karo pabėgėlių.
Arklasukis senesnysis lietuviško suktinio šokio pavadinimas, kurį A. Juška žodyne aiškino: „susikibę poromis sukasi, kaip arkliai melnyčio”.
Arklenas gyvulys, gaunamas suleidus asilaitę su eržilu. Jis panašus į asilėną, bet už jį mažesnis ir ūkiui yra žymiai menkesnis, dėl to Á. laikoma žymiai mažiau kaip asilėnų.
Arkliadantîs (lot. Rumex crispos, Rumex obtusifolius) Polygonaceae (rieteninių) augalų šeima, a. 1 m aukščio, smailiagaliai, karpytais kraštais, žiedai gelsvai žali. Priskiriamas piktžolėms, šaknys var-jamos vaistams gaminti (Radix lapati, Radix oxylapati).
Arkliapupės pašarinių pupų — Vicia Fa-ba minor pogrupė Vicia Faba equina.
Arkliavagystė kvalifikuota vagystė, kuri 1468 Kazimiero Jogailaičio Lietuvos teisyno nuostatais buvo net mirties bausme baudžiama. Rusų okupacijos laikais, Lietuva, kaip pasienio su Prūsais ir Kuršu kraštas, ypatingai daug nuo A. nukentėdavo ir kadangi arkliavagiams lengvai pavykdavo pasprukti, tarp kito ko ir rusiškąją policiją papirkus, tai neretai patys ūkininkai, pagavę arkliavagius, juos čia pat net ir mirtimi nubausdavo.
Arkliena valgiui daugiausia vartojama klajoklių ir šiaip stepių gyventoju, taigi labiausiai Rytuose. Bet ir vakariečiams ji kartais patiekiama. O I ir II Pasaulinio karo metu ji iš vargo buvo labai paplitusi.
Arklininkas D. L. Kunig-tėje valstybės didž. kunigaikščio ar kokio ¡didiko arklių prižiūrėtojas. Jau senovėje did. Lietuvos kun-čiai laikė žirgynus, o juos prižiūrėdavo vyriausias A. žinomi ir Vytauto, Kazimiero Jogailaičio ir kt. A. 1548 Žygimantas Augustas Lietuvos A. pastatė Lenkijos A. Korickį, bet 1569 Lietuva išreikalavo sau atskirą A. XVI—XVIII a. Lietuva turėjo eilę įvairių A., nors tai daugiausia buvo titulas be konkrečių pareigų: didįjį A. atskirų savo žemių, būtent — Vilniaus, Trakų, Gardino A. ir didž. kun-ščio rūmų A. Jie lenkiškai buvo vad. koniuszy. Paskutinysis Lietuvos A. buvo 1791 Mykolas Grabovskis (m. 1824).
Arklio eksterjeras (pr. extérieur) — išorinės A. kūno formos.
Arklio jėga, sutr. a. j., arba HP iš anglų horse-power, PS — iš vok. Pferdestaer-ke. Darbo galios vienetas. Galia mašinos, kuri per sekundę nudirba 75 kilogramet-rus darbo. t. y. per sekundę pakelia 75 kg vienu metru aukštyn. Tuo būdu 1 HP yra lygi 75 kgm/sek. arba 736 wattų.
Arklys. Naminiai A. atsirado iš prijaukintų laukinių A.
Manoma, kad jie buvo prijaukinti ne vėliau kaip penktą ar ketvirtą tūkstantį pr. Kr., nes jau tais laikais kai kurios Azijos tautos turėjo prijaukintą arklį.
Greičiausiai prijaukinimas savarankiškai vyko įvairiose vietose ir įvairiais laikais. Prijaukinti arkliai Lietuvoje pasirodė naujojo akmens amžiaus pabaigoje. Naminių arklių protėviais laikomi: 1) pie-
tinės Europos stepių A., tarpanas (Equus Gmelini); paskutinieji laukiniai tarpanai išnyko XIX amžiaus pabaigoje; iš jų išvesti arabai ir kiti šiems giminiški plačiakakčiai r. A. 2) Vid. Azijos laukinis A. (Equus Przewalskii); iš jo kilo mongolų tipo kalmukų, kirgizų, baškirų ir kt. A.
3) V'id. ir vak. Europos A. (equus robus-tus), daug reiškęs sunkiesiems A. išvesti. Laukinis equus robustus jau yra išnykęs, šiuos darbinių A. protėvius dar papildo š. Europos A. Equus celticus. Dabar
Trakėnų veislės arklys
Dorohostaiskio Hippika